Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais suteiks papildomų galimybių skatinti naujus ES prekybos susitarimus ir atverti šalies verslui naujas rinkas, spalio 8 dieną Klaipėdoje pareiškė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Lietuva sieks plėsti ES prekybos susitarimų tinklą
Su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų nariais susitikęs K. Budrys aptarė geopolitinius procesus, tarptautinės prekybos tendencijas, eksporto galimybes ir ekonominio saugumo iššūkius.
„Mūsų tikslas – sudaryti Lietuvos įmonėms kuo geresnes sąlygas veikti pasaulinėse rinkose. Sieksime, kad Europos Sąjunga toliau plėstų prekybos susitarimų tinklą, kartu stiprindama ekonominį saugumą ir saugodama sąžiningą konkurenciją“, – sakė ministras.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus nuo 2027 metų sausio 1 dienos iki birželio 30 dienos – po Airijos ir prieš Graikiją. Šios trys valstybės sudaro bendrą pirmininkavimo trejetą, kurio programa apima laikotarpį nuo 2026 metų liepos pradžios iki 2027 metų pabaigos.
ES Tarybai pirmininkaujanti valstybė šešis mėnesius planuoja, koordinuoja ir veda daugumą Tarybos posėdžių, atstovauja jai bei derasi su kitomis ES institucijomis. Airijos, Lietuvos ir Graikijos programoje numatyta plėsti ir įgyvendinti ES laisvosios prekybos susitarimų tinklą, įvairinti rinkas ir siekti vienodų konkurencijos sąlygų.
Verslas turėtų mažinti priklausomybę nuo krizių
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuvos verslas turi tapti kuo mažiau priklausomas nuo geopolitinių krizių ir pasaulinių žaliavų kainų svyravimų.
„Tai reiškia ne tik alternatyvių tiekimo šaltinių paiešką, bet ir investicijas į ilgalaikį energetinį bei ekonominį atsparumą“, – Užsienio reikalų ministerijos pranešime cituojamas ministras.
Susitikime ypatingas dėmesys skirtas padėčiai Vidurio Rytuose ir jos poveikiui tarptautinei laivybai. K. Budrys sakė, kad Lietuva kartu su ES partneriais siekia užtikrinti saugią laivybą, tarptautinės jūrų teisės laikymąsi ir laisvą prekybą strateginiuose pasaulio transporto koridoriuose.
Ministras su Klaipėdos verslo bendruomene taip pat aptarė artimiausio laikotarpio geopolitines tendencijas ir jų poveikį eksportui. Jo teigimu, Lietuvai svarbu plėsti prekybos ryšius su patikimais partneriais ir aktyviai dalyvauti formuojant ES prekybos politiką.
Atnaujintas sąrašas išskyrė perspektyviausias rinkas
Verslo atstovams pristatytas 2026 metais atnaujintas prioritetinių eksporto ir inovacijų rinkų sąrašas. Juo valstybės pastangas numatyta sutelkti į didžiausią potencialą Lietuvos įmonėms turinčias šalis.
Balandžio 2 dieną Ekonominės diplomatijos tarybos patvirtintame sąraše eksporto plėtros rinkomis įvardytos Vokietija, JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lenkija, Italija, Švedija, Danija ir Norvegija. Ukraina išskirta atskirai.
Prie žvalgybinių rinkų, kurių galimybes Lietuva ketina išsamiau vertinti, priskirti Singapūras, Kanada, Turkija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Australija, Japonija, Pietų Korėja, Indija ir Brazilija.
K. Budrio vertinimu, kryptingesnė eksporto politika padės Lietuvos įmonėms plėsti veiklą užsienyje, pritraukti investicijų ir stiprinti tarptautines inovacijų partnerystes. Ministras ir verslo atstovai sutarė palaikyti nuolatinį dialogą, kad galėtų greičiau reaguoti į pasaulio ekonomikos bei geopolitikos pokyčius ir stiprinti Lietuvos verslo konkurencingumą.
