Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 21 dieną Niujorke paragino Europos Sąjungą pasinaudoti savo politiniu ir finansiniu svoriu siekiant reformuoti Jungtinių Tautų vystomojo bendradarbiavimo sistemą, kurios finansavimas mažėja.
Ministrai siekia išvengti paramos dubliavimo
Neformalų ES ir artimiausių jos partnerių vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikimą surengė 2026 metų antrąjį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Airija. Diskusijoje dalyvavo Islandijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir kitų ES partnerių atstovai, taip pat už tarptautines partnerystes atsakingas Europos Komisijos narys Jozefas Síkela.
Susitikimo dalyviai svarstė, kaip mažėjant tarptautiniam finansavimui veiksmingiau remti šalis partneres, išvengti besidubliuojančių iniciatyvų ir sustiprinti tarptautinės pagalbos poveikį.
Budrys svarbiausiais JT sistemos reformos tikslais įvardijo paramos fragmentacijos mažinimą, didesnį pagalbos veiksmingumą ir aktyvesnį privataus sektoriaus įtraukimą. Jo teigimu, ribotus išteklius būtina telkti į didžiausią poveikį kuriančias iniciatyvas ir stiprinti viešojo bei privataus sektorių partnerystes.
Tarptautinės pagalbos finansavimas smarkiai mažėja
Europos Komisijos duomenimis, ES ir jos valstybės narės 2024 metais oficialiai paramai vystymuisi skyrė 89,5 mlrd. eurų – 40 proc. visos tokios paramos pasaulyje. Budrys teigė, kad didžiausia pasaulio paramos vystymuisi teikėja ES turi išnaudoti savo balsą siekdama būtinų reformų.
JT duomenimis, įnašai į organizacijos vystymosi sistemą 2024 metais siekė 45,2 mlrd. JAV dolerių – 17 proc. mažiau nei 2022 metais užfiksuotas 54,5 mlrd. dolerių pikas. Preliminariai prognozuota, kad 2025 metais finansavimas sumažės dar 12 procentų.
Pagrindiniam finansavimui, kurio panaudojimas nėra iš anksto griežtai apribotas, 2024 metais teko tik 18 proc. visų įnašų į JT vystymosi sistemą. Jo vertė per metus sumažėjo 8 procentais. Airijos pirmininkavimo ES Tarybai duomenimis, pasaulinė oficiali parama vystymuisi 2024–2025 metais susitraukė daugiau kaip 23 proc. – tai didžiausias metinis nuosmukis šios paramos istorijoje.
Lietuva žada stiprinti bendrą ES poziciją
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų sausio–birželio mėnesiais, iškart po Airijos. Abi valstybės kartu su Graikija sudaro dabartinį 18 mėnesių pirmininkavimo trejetą.
Budrys pažadėjo, kad pirmininkavimui besirengianti Lietuva tęs valstybių koordinavimą ir stiprins bendrą ES poziciją vystomojo bendradarbiavimo klausimais.
Airija dialogą dėl vystomojo bendradarbiavimo ateities paskelbė vienu savo pirmininkavimo prioritetų. 2026 metų spalį Dubline numatytas neformalus ES Užsienio reikalų tarybos posėdis, skirtas vystymosi klausimams.
