Diskusijų festivalyje „Būtent“ Aplinkos ministerijos keltas būsto prieinamumo Lietuvoje klausimas sulaukė didelio susidomėjimo. Aplinkos viceministrė Asta Rokickienė kartu su Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktore Nijole Valinskyte, urbanistu Martynu Marozu ir NT brokeriu Mantu Mikočiūnu aptarė sudėtingiausias būsto įpirkimo situacijas, gyventojų nenorą ilgalaikei nuomai ir senos statybos daugiabučių renovacijos perspektyvas.
Problemų su būstu – ne viena
Lietuva pasižymi vienu aukščiausių būsto nuosavybės rodiklių – apie 90 proc. gyventojų turi nuosavus namus, o ilgalaikė nuoma, kaip kai kuriose kitose šalyse, nėra populiari.
Vis dėlto būsto prieinamumo situacija Lietuvoje nėra džiuginanti. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad problemos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės. Sunkumų įsigyti būstą šiandien susiduria ne tik jaunos šeimos, bet ir vienišiai bei didesnės šeimos. Dalies gyventojų pajamos yra per didelės socialiniam būstui gauti, tačiau per mažos pradiniam įnašui sukaupti. Tokie asmenys priversti keltis į atokesnius rajonus, kur būstas pigesnis, tačiau trūksta svarbios infrastruktūros.
Didžiuosiuose miestuose didelę rinkos dalį užima investuotojai; Vilniuje apie 40 proc. būsto sandorių buvo investiciniai. Regionuose aktualesnė problema yra daugelio būstų, statytų tarp 1960 m. ir 1990 m., prasta kokybė ir mažesnės gyventojų pajamos. A. Rokickienė nurodė, kad yra apie 20 578 daugiabučiai ir 213 630 vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų, pastatytų minėtu laikotarpiu, kurie yra prastos būklės.
Pajamos pasiveja būstų kainas, bet ne iš karto
Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė pažymėjo, kad būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis rodo būsto įperkamumą. Šiuo metu būsto rinka yra aktyvi, kainos auga apie 15 proc. per metus, atlyginimai – apie 8 proc.
N. Valinskytė pabrėžė, kad ilgalaikėje perspektyvoje būsto kainos Lietuvoje nėra pernelyg nutolusios nuo pajamų. Įperkamumo rodiklio svyravimai atsiranda, kai kainos kyla greičiau nei pajamos, bet vėliau rinkos vėsimą ir gyventojų pajamų augimas ilgainiui pasiveja būsto kainų augimą.
Ilgalaikė nuoma galėtų tapti patrauklesne
Aplinkos viceministrė A. Rokickienė įvardijo ilgalaikę nuomą kaip alternatyvą nuosavam būstui, tačiau jos populiarumas Lietuvoje menkas – registruojama tik apie 1,04 proc. nuomos sutarčių. Gyventojai labiau linkę pirkti nuosavą būstą, o nuomos rinkoje trūksta stabilumo ir saugumo.
Siūlomos priemonės ilgalaikės nuomos patrauklumui didinti apima mokestines lengvatas nuomotojams, registruojantiems sutartis ir deklaruojantiems pajamas, bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų plėtimą, kad būtų galima greičiau spręsti nuomos santykiuose kylančias problemas.
Savivaldybės galėtų aktyviau formuoti savo būsto fondą, tačiau tam reikalingos finansinės paskatos.
Statybų procesai optimizuojami
Diskusijų dalyviai sutarė, kad statybų procesai turėtų būti spartesni, nepakenkiant kokybei. Nuo 2027 m. sausio įsigalios naujas statybos techninis reglamentas „Pastatai“, kuris supaprastins reikalavimus. 2024 m. atnaujinta informacinė sistema „Infostatyba“ lemia, kad 95 proc. statybos leidimų išduodama laiku.
Renovacija gali atgaivinti senuosius daugiabučius
Urbanistas Martynas Marozas pastebėjo, kad naujo būsto kaina susideda iš daugelio dedamųjų, o vidutines pajamas gaunanti šeima gali pasiskolinti apie 260 tūkst. eurų. Tokios sumos dažnai nepakanka naujam 80 kv. m būstui Vilniuje, todėl žmonės dairosi į antrinę rinką, ypač sovietmečiu statytuose kvartaluose.
M. Marozas siūlo kokybiško būsto šaltiniu laikyti antrinę rinką, kompleksiškai atnaujinant senuosius rajonus: renovuojant daugiabučius, pritaikant būstus žmonėms su specialiaisiais poreikiais, sprendžiant automobilių stovėjimo ir viešųjų erdvių klausimus. Jis pabrėžė sovietmečio mikrorajonų potencialą dėl žalumos, išvystytos socialinės infrastruktūros ir didesnių atstumų tarp pastatų.
Aplinkos ministerija institucijoms derinti pateikė nutarimo projektą dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo, kuri analizuos būsto prieinamumo didinimo pasiūlymus. Pagrindinės darbotvarkės kryptys ir sprendimai bus sutarti iki šių metų pabaigos, o nacionalinės būsto prieinamumo didinimo darbotvarkės projektas numatytas parengti 2027 m. I ketvirtį.
