Buvęs Prancūzijos premjeras Édouard’as Philippe’as rugpjūčio 30 dieną Turkuene, Šiaurės Prancūzijos mieste, paragino sukurti naują partiją arba partijų konfederaciją, kuri suvienytų centro ir dešinės politines jėgas ir neleistų kraštutinių dešiniųjų lyderei Marine Le Pen bei jos Nacionaliniam sambūriui perimti valdžios.
Nauja sąjunga keltų po vieną kandidatą
E. Philippe’as siūlo naują politinį darinį įsteigti iki parlamento rinkimų, numatomų po 2027 metų balandį–gegužę vyksiančių Prancūzijos prezidento rinkimų.
„Reikia sukurti valdančiąjį paktą, naują partiją ar naują partijų konfederaciją, kuri leistų visiems, norintiems suvienyti jėgas šalies labui, kartu valdyti“, – šalininkams sakė centro dešinės partijos „Horizons“ vadovas.
Pagal jo sumanymą, kiekvienoje parlamento rinkimų apygardoje koalicija keltų po vieną bendrą kandidatą. Šie kandidatai įsipareigotų laikytis bendro daugumos susitarimo, dalyvautų rinkimuose su bendra vėliava, o po balsavimo kartu siektų politinės daugumos žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje.
E. Philippe’as pabrėžė neketinantis atkurti buvusios centro dešinės partijos UMP. Pasak politiko, būtinas naujas persigrupavimas, galintis sutelkti dešinę ir centrą.
Siūlomą koaliciją turėtų vienyti pagarba teisinei valstybei ir demokratijai, parama Europos integracijai bei rinkos ekonomikai, nuopelnais grindžiamam švietimui, klimato politikai, žmogaus orumui ir Prancūzijos saugumui.
Philippe’as atmeta abu politinius kraštutinumus
Buvęs premjeras teigė norintis neleisti Prancūzijai pasukti nei į kraštutinių kairiųjų lyderio Jeano-Luco Mélenchono vadovaujamos partijos „Nepaklusni Prancūzija“ siūlomą „naująją Prancūziją“, nei į M. Le Pen nacionalistinį ir tapatybės politika grindžiamą populizmą.
„Kiekvienas, pritariantis šioms paprastoms idėjoms, turi susivienyti“, – sakė E. Philippe’as, ragindamas siekti platesnio politinio persigrupavimo.
55 metų politikas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei vadovavo 2017–2020 metais. Jo kalbos Turkueno botanikos sode klausėsi apie 600–700 žmonių. Teisingumo ministro Géraldo Darmanino politinio sezono atidarymo renginys šiame mieste kasmet organizuojamas nuo 2023-iųjų.
Apklausos rodo nuosaikiųjų balsų skilimo pavojų
Likus mažiau nei aštuoniems mėnesiams iki prezidento rinkimų, 58 metų M. Le Pen pirmavo rinkėjų apklausose. Rugpjūčio 24–25 dienomis atliktoje „Ifop-Fiducial“ apklausoje ji pagal visus tirtus pirmojo turo scenarijus surinko 33–35 proc. balsavimo ketinimų ir artimiausią varžovą lenkė 13–17 procentinių punktų.
Toje pačioje apklausoje J.-L. Mélenchonas surinko 16–19 proc. ir į antrąjį turą pateko trijuose iš septynių scenarijų. E. Philippe’o stovykla perspėja, kad didelis centro, centro kairės, centro dešinės ir dešinės kandidatų skaičius gali suskaldyti nuosaikiųjų rinkėjų balsus ir užkirsti kelią jų kandidatui patekti į lemiamą turą.
„Harris Interactive–Toluna“ apklausoje E. Philippe’as, būdamas vienintelis centristinio bloko kandidatas, gavo 17 proc. ir susilygino su J.-L. Mélenchonu. Tačiau kartu kandidatuojant valdančiosios partijos „Renaissance“ vadovui Gabrieliui Attaliui, E. Philippe’o rezultatas smuko iki 14 proc., G. Attalio siekė 8 proc., o 16 proc. surinkęs J.-L. Mélenchonas liko antras.
Savo prezidentinių ambicijų atsisakęs ir E. Philippe’ą parėmęs Prancūzijos teisingumo ministras G. Darmaninas pareiškė, kad buvęs premjeras yra vienintelis kandidatas, galintis laimėti prezidento rinkimus ir suburti parlamentinę daugumą. Jis taip pat paragino centro ir dešinės stovyklą pirmajame ture kelti tik vieną kandidatą.
E. Philippe’ui šiame bloke konkuruojantis G. Attalis į pasiūlymą atsakė, kad nereikėtų „statyti vežimo prieš arklį“. Pasak jo, pirmiausia būtina laimėti prezidento rinkimus, o apklausose tuo metu nė vienas kandidatas M. Le Pen neįveikė.
