Buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas prezidentą Valdą Adamkų pavadino fenomenu, kurio vardu galima žymėti „ketvirtąją“ – vakarietišką, atvirą ir pasaulyje aktyvią – Lietuvą. Spalio 18-ąją paskelbtame interviu politikas teigė, kad V. Adamkus pakeitė ne tik šalies užsienio politiką, bet ir jos politinio bendravimo kultūrą.
V. Adamkus atsinešė kitokią politinę kultūrą
„Valdas Adamkus vis dėlto yra tas fenomenas, kurio vardu galima žymėti tą vadinamąją ketvirtąją Lietuvą – kitokią Lietuvą“, – tinklalaidėje politika.lt sakė Č. Juršėnas.
Jo vertinimu, vienas ryškiausių V. Adamkaus bruožų buvo vakarietiškumas. Į Lietuvos politiką jis atėjo turėdamas vakarietišką išsilavinimą, darbo JAV federalinėje sistemoje patirties ir mokėdamas kelias kalbas.
V. Adamkus dirbo Jungtinių Valstijų Aplinkos apsaugos agentūroje, o 1981 metais tapo jos penktojo regiono administratoriumi. Per savo karjerą JAV jis sprendė vandens taršos ir kitus aplinkosaugos klausimus.
Pasak Č. Juršėno, V. Adamkus į Lietuvą perkėlė ir kitokį supratimą apie žmonių santykius. Jie turėjo būti demokratiški, draugiški ir paremti pastanga suprasti kitą žmogų.
Buvęs Seimo vadovas V. Adamkų apibūdino kaip labai padorų žmogų, gerbusį pašnekovus ir klausiusį kitų nuomonės. Prezidentas, kiek leisdavo jo įsitikinimai ir konkretaus klausimo supratimas, priimdavo kitų argumentus, todėl su juo buvo galima derėtis ir susitarti.
Č. Juršėnas pabrėžė, kad tai nereiškia, jog ankstesnis prezidentas Algirdas Brazauskas nemokėjo bendrauti. Jo vertinimu, A. Brazauskas itin gerai rasdavo bendrą kalbą su įvairiais žmonėmis – darbininkais, ūkininkais, inžinieriais, mokslininkais ir dvasininkais. Vis dėlto V. Adamkaus politinis kelias ir bendravimo būdas buvo kitokie.
V. Adamkus bendravo ne tik su jam politiškai artimesniais liberaliais dešiniaisiais, bet ir su kairiųjų atstovais. Č. Juršėno teigimu, toks gebėjimas kalbėtis su skirtingomis politinėmis stovyklomis padėjo sklandžiau sąveikauti prezidentui, Seimui ir Vyriausybei.
Vienu iš tokio bendravimo pavyzdžių jis įvardijo laikotarpį po 2000 metų Seimo rinkimų. Daugiau kaip 50 mandatų gavusios Algirdo Brazausko socialdemokratinės koalicijos atstovai A. Brazauskas, Vytenis Andriukaitis, Kazimiera Prunskienė ir Č. Juršėnas tuomet kreipėsi į prezidentą dėl teisės formuoti Vyriausybę.
Po 2004-ųjų prezidentas aktyviau atstovavo Lietuvai pasaulyje
V. Adamkus Lietuvos prezidento pareigas ėjo dvi kadencijas: nuo 1998 metų vasario 26-osios iki 2003 metų vasario 26-osios ir nuo 2004 metų liepos 12-osios iki 2009 metų liepos 12-osios.
Č. Juršėnas pabrėžė, kad ypač svarbus buvo laikotarpis po 2004 metų, kai Lietuva tapo NATO ir Europos Sąjungos nare. Į NATO valstybė oficialiai įstojo 2004 metų kovo 29 dieną, o į ES – tų pačių metų gegužės 1-ąją.
Nuo tada V. Adamkus, anot Č. Juršėno, jau galėjo kalbėti kaip visateisės NATO ir ES valstybės vadovas – aiškinti, kas yra Lietuva, ką ji gali pasiūlyti ir ką pajėgia nuveikti kartu su kitomis šalimis. Kelių kalbų mokėjimas jam leido su užsienio lyderiais bendrauti tiesiogiai, be tarpininkų.
Č. Juršėno vertinimu, konferencijose, dvišaliuose susitikimuose ir neoficialiuose pokalbiuose V. Adamkus nesiekė asmeninės reklamos. Jo tikslas buvo nauda Lietuvai, todėl užsienyje jis atstovavo ne sau, o visai valstybei.
Buvęs Seimo pirmininkas pritarė istoriko Alfredo Bumblausko minčiai, kad V. Adamkus įkūnijo atviros Lietuvos idėją. Ji reiškė ne vien pasaulio įsileidimą, bet ir Lietuvos siekį pačiai imtis regioninio bei platesnio tarptautinio vaidmens.
Kaip tokio vaidmens pavyzdį Č. Juršėnas pateikė, jo žiniomis, anksčiau viešai nepasakotą V. Adamkaus istoriją apie Europos Sąjungos derybas. Lietuvos prezidentas jose tarpininkavo tarp tuomečio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
Pasak Č. Juršėno, kai atrodydavo, kad kompromisas jau pasiektas, L. Kaczyńskis skambindavo savo broliui Jarosławui Kaczyńskiui ir prašydavo jo pritarimo. Šiam pareikalavus geresnių sąlygų, V. Adamkus vėl tardavosi su kitų valstybių vadovais. Susitarimas buvo pasiektas tik po pakartotinių konsultacijų ir galutinio J. Kaczyńskio pritarimo.
Č. Juršėnas prisiminė ir bendrą skrydį į Ukrainos miestą Lvivą, kai L. Kaczyńskio tiesiai paklausė, kuris iš brolių dvynių yra svarbesnis. Lenkijos prezidentas atsakė: „Jarosławas.“
Dar vieną V. Adamkaus diplomatinio veikimo pavyzdį Č. Juršėnas siejo su tuomečiu Sakartvelo prezidentu Michailu Saakašviliu. Rusijos spaudimą patiriant Sakartvelui, V. Adamkus pasiūlė jam paskambinti ir išreikšti moralinę paramą. Tiesiogiai susikalbėti su M. Saakašviliu padėjo prezidento anglų kalbos žinios.
Šimtmetį primins prezidento fotobiografija
Interviu paskelbtas artėjant V. Adamkaus šimtmečiui. 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune gimęs prezidentas 100 metų sukaktį minės 2026 metų lapkričio 3-iąją.
Artimiausias jubiliejui skirtas renginys numatytas spalio 27 dieną Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje. Jame bus pristatyta Ramintos Jonykaitės sudaryta fotobiografija „Šimtas Prezidento Valdo Adamkaus metų“.
