COVID-19 situacija Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje stebima nauja COVID-19 atvejų bangos pradžia arba bent jau ženklūs sergamumo rodikliai, kurie signalizuoja, kad netrukus galime pasiekti piko lygius. Nors oficialūs duomenys vis dar svyruoja, sveikatos apsaugos institucijos kreipia gyventojų dėmesį – virusas vis dar aktyviai plinta, o šaltasis metų laikas, vidaus patalpų uždarumas bei mažesnis imunitetas po skiepų ar persirgimo gali lemti didesnį atvejų skaičių.
Neigiamos žinios – galimos nemalonios staigmenos gyventojams:
-
padidėjęs atvejų skaičius,
-
didesnė ligos komplikacijų rizika,
-
galimai padidėję ligoninių apkrova,
-
poreikis griežtesnių ribojimų arba rekomendacijų,
-
psichologinės ir socialinės pasekmės.

Kodėl piką gali pasiekti greičiau nei tikėtasi
- Sezoniniai veiksniai
Ruduo–žiema yra tradicinis laikas, kai virusai plinta intensyviau. Žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose erdvėse, mažiau vėdinama, kai kuriose patalpose prastos oro kokybės, o tai skatina infekcijų plitimą. - Mažėjantis imunitetas
Persirgimas COVID-19 suteikia tam tikrą apsaugą, bet su laiku sumažėja antikūnų lygis. Skiepai ir stiprinančios dozės (boosters) mažina riziką, tačiau ne visi žmonės pasiskiepijo ar atnaujino vakcinaciją laiku. - Potencialūs viruso variantai
Vis dar galimi nauji viruso variantai, kurie gali būti labiau užkrečiami ar sugebėti iš dalies išvengti imuniteto. Net jei naujo varianto dar nėra identifikuota, visuomenėje sklando rizika, kad jis gali atsirasti arba paplisti. - Elgsenos pokyčiai
Kai žiemai artėjant, žmonės linkę pamiršti prevencines priemones: mažiau dėvima kaukių, nevengiama susibūrimų, mažiau vengiama rizikos situacijų. Socialinė nuovargio būsena po pandemijos ilgo maratono gali skatinti laisvesnę elgseną.
“Nematoma staigmena”: kas tai galėtų būti?
Kai kalbama apie “nemalonią staigmeną” COVID-19 kontekste, tai gali būti:
- Staigus atvejų šuolis, galbūt uždarose institucijose, tokiose kaip globos namai, ligoninės ar mokyklos.
- Atsiradimas naujo varianto, kuris sukelia didesnį sergamumą arba greitesnį plitimą.
- Ribotų išteklių krizė sveikatos sektoriuje, pavyzdžiui, gydytojų trūkumas, ilgėjančios eilės, mažiau vietų intensyviosios terapijos skyriuose.
- Padidėjęs mirtingumas ar sunkių ligos formų dažnis – ypač tarp vyresnių žmonių ar žmonių su kitomis ligomis.
Kaip tai paveiks gyventojus
- Darbas ir mokyklos: gali tekti dažniau sergant vaikams likti namuose, taikyti nuotolinį mokymą, darbo sąlygos gali pasikeisti (nuotolinis darbas, reikalavimai sveikatos apsaugos priemonių).
- Sveikatos sistema: gali kilti eilės, gydymo paslaugų prieinamumas sumažėti, galimi atidėjimai ne urgentinėms procedūroms.
- Kasdienis gyvenimas: gali būti griežtinamos rekomendacijos ar ribojimai – kaukių dėvėjimas, ribojimas renginių dalyvių skaičiaus, ribotas laisvė judėti.
- Ekonominės pasekmės: sektoriai, priklausantys nuo paslaugų teikimo, renginių, turizmo gali patirti nuostolių.
Prevencinės priemonės – ką galime padaryti dabar
- Skiepijimasis ir stiprinančios dozės
Vis dar svarbu, kad kuo daugiau žmonių pasinaudotų galimybe pasiskiepyti arba atnaujintų vakcinaciją, jei tai rekomenduojama jų amžiui/pagal ligos istoriją. Tai sumažina riziką sunkios ligos formų. - Asmeninė atsakomybė
- Dėvėti kaukes viešose uždarose patalpose, ypač jeigu jaučiate simptomus.
- Reguliarus vėdinimas namų, darboviečių, mokyklų patalpų.
- Rankų higiena ir bendrosios infekcijų prevencijos priemonės.
- Testavimas ir izoliacija
Jei pasireiškė simptomai, išsiaiškinti, ar tai COVID-19, geriau likti namuose – taip apsaugome aplinkinius. - Iniciatyvos sveikatos sistemoje
- Planavimas, kaip tvarkyti galimą ligoninių apkrovą – pasiruošimas budėti, galbūt padidintos personalo apimtys, rezervai.
- Komunikacija su visuomene, kad būtų aišku, ko tikėtis, kaip elgtis – tai mažina stresą, neapibrėžtumą.
- Viešosios politikos priemonės
Medicina ir sveikatos sauga turi numatyti scenarijus, kad būtų galima greitai reaguoti: įvesti ribojimus, kai reikia; palaikyti testavimo prieinamumą; deklaruoti rekomendacijas dėl kaukių ir kitų saugos priemonių.
Galimi scenarijai ateičiai
Optimizmo scenarijus
Jeigu dauguma gyventojų pasiskiepys, bus laikomasi prevencinių priemonių, atsiras laiku stiprinančios dozės, tai sergamumas gali padidėti, bet pikas bus minkštas – ligoninių našta valdomas, mirčių skaičius mažas, ekstremalių ribojimų neprireiks.
Vidutinis scenarijus
Atvejai sparčiai didės, dalis sveikatos įstaigų susidurs su apkrova, galbūt tam tikros paslaugos bus ribojamos, rekomendacijos tokios, kaip dėvėti kaukes viešose patalpose, vengti renginių.
Blogiausias scenarijus
Sparčiai plintantis variantas, žema vakcinacijos apimtis, infekcijos kontrolės priemonių ignoravimas gali lemti ligoninių perpildymą, didelį mirtingumą tarp rizikos grupių, galbūt kelių savaičių ar mėnesių ribojimų įvedimą.
Situacija su COVID-19 Lietuvoje yra pavojinga tuo, kad galime pasiekti piko lygius greičiau nei daug kas manytų. „Nemaloni staigmena“ — tai neabejotinai galimas netikėtas atvejų šuolis, galbūt ir naujo varianto plitimas. Tačiau daug priklauso nuo mūsų visų – nuo asmens atsakomybės, nuo to, kiek skiepsimės, laikysimės higienos, bendros prevencijos, ir nuo to, kiek valdžios institucijos sugeba laiku reaguoti.
Jeigu gyventojai ir institucijos subręs prevencijai, situaciją galima suvaldyti, kad piką pasiektume, bet jo poveikis būtų minimalus. Svarbu likti informuotiems, laikytis rekomendacijų ir nepanikuoti – veikti sistemingai, atsakingai.
D.U.K. apie COVID-19 situaciją Lietuvoje
Ar COVID-19 dar pavojingas, jei daug žmonių jau persirgo ar pasiskiepijo?
Taip, nors dauguma žmonių turi tam tikrą imunitetą, jis laikui bėgant silpnėja. Be to, virusas gali mutuoti, o tai reiškia, kad atsiradę variantai gali iš dalies apeiti turimą apsaugą. Todėl rizika išlieka, ypač vyresnio amžiaus ir lėtinių ligų turintiems žmonėms.
Kodėl dabar kalbama apie sergamumo piką?
Dėl šaltojo sezono žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, mažiau vėdinama, o imunitetas natūraliai susilpnėja. Tai sudaro palankias sąlygas virusui plisti, todėl specialistai prognozuoja, kad netrukus bus pasiektas atvejų pikas.
Kas yra ta „nemaloni staigmena“, kurios gali sulaukti gyventojai?
Tai gali būti staigus sergamumo šuolis, naujo viruso varianto atsiradimas, padidėjusi ligoninių apkrova ar apribotos sveikatos paslaugos. Kitaip tariant – situacija, kai liga išplinta greičiau, nei buvo tikėtasi.
Ar gali būti įvesti nauji ribojimai?
Kol kas kalbama apie rekomendacijas (pvz., kaukių dėvėjimą, vėdinimą, testavimą), tačiau blogėjant situacijai valdžia galėtų svarstyti ir griežtesnes priemones, jei ligoninės susidurtų su kritine apkrova.
Kaip galiu apsisaugoti nuo COVID-19?
Pasiskiepyti arba atnaujinti vakcinaciją stiprinančiomis dozėmis.
Dėvėti kaukę uždarose, gausiai lankomose vietose.
Vėdinti patalpas ir plauti rankas.
Pajutus simptomus – testuotis ir likti namuose.
Ką daryti, jei užsikrėčiau?
Svarbiausia – izoliuotis ir neplatinti infekcijos kitiems. Jei simptomai lengvi, galima gydytis namuose. Jei atsiranda sunkūs požymiai (dusulys, aukšta temperatūra, deguonies trūkumas), būtina kreiptis į gydytojus.
Ar ligoninės pasiruošusios galimam pikui?
Sveikatos sistema stengiasi ruoštis – numatomi rezervai, didinamas personalo budrumas. Tačiau jei atvejų bus labai daug, gali kilti problemų dėl eilinių paslaugų teikimo.
Ar vaikai taip pat rizikuoja?
Vaikai dažniausiai serga lengvesne forma, bet gali platinti virusą. Rizikos grupėje – vaikai su lėtinėmis ligomis. Todėl rekomenduojama laikytis bendrų prevencijos priemonių ir stebėti simptomus.
Kaip galiu prisidėti prie situacijos valdymo?
Kiekvienas žmogus gali padėti: laikytis higienos, vengti sergant lankytis viešose vietose, atsakingai skiepytis ir laikytis rekomendacijų. Kuo daugiau žmonių bus sąmoningi, tuo mažiau bus komplikacijų visai visuomenei.
Kada tikimasi, kad situacija pagerės?
Pikas dažniausiai trunka kelias savaites. Viskas priklausys nuo gyventojų elgesio, viruso plitimo greičio ir sveikatos sistemos pasirengimo. Jei bus laikomasi rekomendacijų, pavyks sumažinti ligos mastą greičiau.