JAV prezidentas Donaldas Trumpas neįsipareigojo padėti Jungtinei Karalystei, jeigu kiltų naujas konfliktas dėl Pietų Atlante esančių Folklando salų. Rugsėjo 3-iąją transliuotame interviu jis savo poziciją susiejo su tuo, kad Londonas, anot jo, nepadėjo Vašingtonui dabartiniame kare su Iranu.
D. Trumpas priminė nesulaukęs britų pagalbos
Paklaustas, ar JAV ateitų į pagalbą Jungtinei Karalystei per galimą naują konfliktą dėl salų, D. Trumpas tiesiogiai neatsakė.
JAV prezidentas sakė atidžiai stebėjęs 1982 metų Folklando karą. Jo vertinimu, britai tuomet veikė gerai ir salas susigrąžino ryžtingai, tačiau nuo to laiko praėjo daug metų.
Tuomet D. Trumpas prabilo apie dabartinį JAV karą su Iranu. Jis kaltino Jungtinę Karalystę neatvykus padėti Vašingtonui, nors ši per Hormūzo sąsiaurį gauna didelę dalį naftos.
Pasak JAV prezidento, jis kreipėsi į NATO ir buvusio Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Keiro Starmerio klausė, kodėl Londonas neatsiuntė poros laivų. D. Trumpo teigimu, K. Starmeris atsakė, kad Jungtinė Karalystė jų neturi. Prezidentas tai pavadino „gana liūdna“.
„NATO ten nebuvo, nors dauguma tų šalių didžiąją dalį naftos gauna iš ten. Taigi mes tai darome patys“, – kalbėjo D. Trumpas.
Praėjusią savaitę buvo pasirodę pranešimų, kad Vašingtonas galėtų neberemti Londono pozicijos dėl Folklando salų, jeigu Jungtinė Karalystė nepadidintų gynybos finansavimo. Balandį paviešintame vidiniame Pentagono elektroniniame laiške JAV pozicijos peržiūra buvo minima kaip viena galimų priemonių nubausti NATO sąjungininkes, neprisidėjusias prie JAV karo su Iranu.
Rugpjūčio 31 dieną paklaustas, ar Vašingtonas persvarsto savo poziciją dėl salų, D. Trumpas konkretaus pokyčio nepatvirtino. Jis atsakė nuolat peržiūrintis visas pozicijas, o ši esanti tik viena iš daugelio.
Ankstesnės JAV administracijos pripažino faktinį Jungtinės Karalystės salų administravimą, tačiau oficialiai nepalaikė nei Londono, nei Buenos Airių reikalavimo į suverenitetą.
J. Milei paskelbė pučiant Argentinai palankius vėjus
Argentinos prezidentas Javieras Milei rugsėjo 3 dieną per televiziją pareiškė, kad pasaulyje pučia Argentinos pretenzijoms palankūs „pokyčių vėjai“. Argentina Folklando salas vadina Malvinų salomis.
J. Milei tvirtino, kad JAV svarsto keisti savo poziciją, nes Argentiną laiko patikima, Vakarų vertybes palaikančia ir strategiškai svarbia partnere.
Argentinos vadovas taip pat vaizdavo Jungtinę Karalystę kaip migracijos, demografinių ir ekonominių krizių kamuojamą valstybę, judančią nuosmukio link. Argentinos ateitį jis pavadino klestinčia ir pareiškė, kad jo šalis nugalės.
Tame pačiame kreipimesi J. Milei pažadėjo paspartinti sankcijas įmonėms, susijusioms su „Sea Lion“ naftos projektu, taip pat jų tiekėjams, akcininkams ir vadovams. Maždaug už 220 kilometrų į šiaurę nuo salų esantį projektą plėtoja britų bendrovė „Rockhopper Exploration“ ir Izraelio bendrovė „Navitas Petroleum“. Naftos gavybą numatyta pradėti 2028 metais.
J. Milei taip pat paskelbė skirsiantis papildomų lėšų karinio jūrų laivyno bazei Ugnies Žemėje, pietiniame Argentinos regione, ir telekomunikacijų infrastruktūrai. Šiomis investicijomis Buenos Airės siekia sustiprinti savo pozicijas Pietų Atlante.
Londonas pabrėžė salų gyventojų apsisprendimo teisę
Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Andy Burnhamo atstovas Tomas Wellsas pareiškė, kad salų suverenitetas priklauso Jungtinei Karalystei, o svarbiausia yra jų gyventojų teisė patiems spręsti dėl savo ateities. Londonas pabrėžė savo pozicijos nekeičiantis.
2013 metų referendume, kuriame dalyvavo 92 proc. rinkėjų, 99,8 proc. balsavusių salų gyventojų pasirinko išlaikyti Britanijos užjūrio teritorijos statusą. Prieš balsavo tik trys žmonės.
Argentina tvirtina suverenitetą perėmusi iš buvusios kolonijinės valdovės Ispanijos, o nuo 1833 metų trunkantį britų administravimą laiko neteisėta okupacija. Jungtinė Karalystė šį argumentą atmeta ir remiasi pačių salų gyventojų išreikštu pasirinkimu.
1982 metais Argentina ir Jungtinė Karalystė dėl salų kariavo 74 dienas. Konfliktas prasidėjo Argentinos pajėgoms išsilaipinus salose, o britų karinė grupė vėliau jas išstūmė. Per karą žuvo 649 Argentinos kariai, 255 britų kariškiai ir trys salų gyventojai.
