JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį, rugpjūčio 28 dieną, NASA Johnsono kosmoso centre Hiustone, Teksaso valstijoje, pasirašė vykdomąjį įsaką, kuriuo pradėtas JAV kosmoso akademijos steigimo procesas. Kol kas įkurta prezidentinė komisija, turėsianti parengti akademijos projektą, o ne visiškai veikianti mokymo įstaiga.
Akademijos planą komisija parengs per 120 dienų
Numatoma, kad akademija taps NASA vadovaujama federaline institucija, kurioje techninis išsilavinimas būtų derinamas su lyderystės ugdymu, drausme ir įsipareigojimu valstybės tarnybai.
D. Trumpas akademiją palygino su Vest Pointo karo akademija Niujorko valstijoje ir kitomis JAV karo akademijomis. Prezidentas žadėjo tokį pat aukštą būsimų kosmoso specialistų rengimo lygį.
„Ji vadinsis JAV kosmoso akademija. Tai reikšmingas įvykis“, – per įsako pasirašymo ceremoniją sakė D. Trumpas.
Akademija turėtų rengti astronautus, mokslininkus, inžinierius, operatorius, verslininkus, valstybės tarnautojus ir kariškius būsimoms misijoms į Mėnulį, Marsą bei tolimesnį kosmosą. Pasak prezidento, absolventai dirbtų JAV kosmoso pajėgose, NASA ir civilinėje kosminių skrydžių pramonėje.
„Akademija pritrauks, apmokys ir išleis geriausius mūsų šalies specialistus“, – teigė JAV vadovas.
Prezidentinei komisijai vadovaus NASA administratorius Jaredas Isaacmanas, o jos vykdomuoju direktoriumi paskirtas NASA administratoriaus pavaduotojas Mattas Andersonas. Pirmininko pavaduotojų pareigos patikėtos Michaelui Kratsiosui ir Kevinui Hassettui.
Komisija per 120 dienų nuo įsako pasirašymo – iki gruodžio 26-osios – turės pateikti prezidentui rekomendacijas dėl akademijos valdymo, studijų programų, priėmimo sąlygų ir absolventų tarnybos įsipareigojimų. Ji taip pat turės pasiūlyti nuolatinės akademijos vietos atrankos tvarką ir nurodyti, kokių teisės aktų reikėtų projektui įgyvendinti.
Nuolatinė mokymo įstaigos vieta dar neparinkta. Galutiniam akademijos įsteigimui gali prireikti Kongreso priimtų teisės aktų ir skirto finansavimo. Vykdomajame įsake numatyta, kad planas galės būti įgyvendintas tik gavus prezidento pritarimą, priėmus būtinus įstatymus ir užtikrinus lėšas.
D. Trumpas pabrėžė karinę kosmoso reikšmę
Pristatydamas akademijos sumanymą D. Trumpas kalbėjo ir apie JAV kosmoso pajėgas – šeštąją šalies ginkluotųjų pajėgų rūšį. Prezidento teigimu, jos atliko svarbų vaidmenį naujausiose JAV karinėse operacijose Venesueloje ir Irane.
Jungtinės Valstijos su Kinija varžosi, kuri šalis iki 2030 metų išlaipins astronautus Mėnulyje. Šios lenktynės vyksta praėjus daugiau kaip pusei amžiaus nuo pirmųjų žmonių žingsnių Mėnulio paviršiuje.
Likus savaitei iki akademijos paskelbimo D. Trumpas pristatė JAV kosmoso transporto politiką. Ja siekiama iki 2030 metų šalies teritorijoje sudaryti sąlygas daugiau kaip tūkstančiui raketų paleidimų ir kosminių aparatų sugrįžimų per metus.
„Artemis II“ astronautai pagerbti po rekordinės kelionės
Per tą pačią ceremoniją D. Trumpas Kongreso kosmoso garbės medaliais apdovanojo NASA misijos „Artemis II“ įgulos narius Reidą Wisemaną, Victorą Gloverį ir Christiną Koch bei Kanados astronautą Jeremy Hanseną.
„Artemis II“ erdvėlaivis pakilo balandžio 1 dieną, apskriejo Mėnulį ir balandžio 10-ąją saugiai nusileido Ramiajame vandenyne. NASA duomenimis, astronautai nuo Žemės nutolo 252 756 mylias – toliau nei bet kurie žmonės anksčiau. Visa jų kelionė siekė 695 081 mylią.
Po šių apdovanojimų Kongreso kosmoso garbės medalį nuo JAV kosmoso programos pradžios buvo gavę 34 žmonės. „Artemis II“ įgulos nariai tapo pirmaisiais šio medalio laureatais nuo 2023 metų.
