Danijos saugumo ir žvalgybos tarnyba PET teigia, kad Rusija pradėjo diversijų operacijas prieš Danijos įmones, aprūpinančias Ukrainą. Tarnybos vyriausioji analitikė Josefine Christensen spalio 7 dieną Kopenhagoje vykusioje vidaus saugumo konferencijoje šį pokytį pavadino reikšmingu Maskvos hibridinio karo kampanijos eskalavimu.
Vasaros pradžioje operacijų gerokai padaugėjo
PET duomenimis, 2026 metų pavasarį Rusija intensyviai planavo operacijas, tačiau retai jas įvykdydavo. Padėtis pasikeitė vasaros pradžioje, kai įgyvendinamų veiksmų gerokai padaugėjo.
Danijos žvalgyba mano, kad Maskva pakeitė taktiką supratusi, jog ankstesni plataus masto trikdymo veiksmai neatgrasė NATO valstybių nuo tolesnės karinės paramos Ukrainai.
Pasak J. Christensen, dabar Rusijos operacijos labiau nukreiptos į objektus, galinčius tiesiogiai paveikti padėtį fronte, pirmiausia – į ginklų gamybą. Maskva esą išlaiko politinę operacijų kontrolę, tačiau jų vykdytojai veikia vis drąsiau.
Rugsėjo 5 dieną PET viešai skelbė, kad diversijų grėsmė Danijai yra aukšta. Tarnyba tuomet teigė matanti konkrečią Rusijos veiksmų prieš gynybos pramonę ir su karine parama Ukrainai susijusias įmones planavimo bei rengimo veiklą.
Vykdytojus verbuoja interneto platformose
PET teigimu, Rusija per „Telegram“ ir kitas interneto platformas vis dažniau samdo neapmokytus vietinius tarpininkus, tarp jų benamius ir priklausomybių turinčius žmones.
Iš pradžių užverbuotiems asmenims gali būti pavedama stebėti ar fotografuoti įmones, sandėlius, transporto priemones bei patekimo į objektus vietas. Vėliau pereinama prie tikrų diversijų. Užduočių vykdytojai kartais nežino nei tikrojo užsakovo, nei kam bus panaudota surinkta informacija, o atlygis gali būti mokamas kriptovaliuta.
J. Christensen teigimu, verbuotojai ieško greitai užsidirbti norinčių žmonių. Jei vienam vykdytojui nepavyksta atlikti užduoties, siunčiamas kitas – tol, kol tikslas pasiekiamas.
Maskva paskelbė ir Lietuvoje esantį galimą taikinį
Balandžio 15 dieną Rusijos gynybos ministerija paskelbė Europos įmonių ir objektų, kuriuos siejo su dronų bei jų komponentų gamyba Ukrainai, sąrašą. Jame buvo objektų Danijoje, Lietuvoje ir kitose valstybėse.
Rusijos pareigūnai perspėjo apie „nenuspėjamas pasekmes“, o Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad sąrašą reikia suprasti kaip galimų Rusijos ginkluotųjų pajėgų taikinių sąrašą.
Tarp įvardytų bendrovių buvo Vilniuje registruota „Kort“, esą susijusi su iki 1 000 kilometrų nuotolio dronu „HaKi AK-1000“. Tačiau nurodytu adresu registruota daugiau kaip 700 įmonių, o nė viena jų viešai neatrodė susijusi su „Kort“ ar šiuo dronu.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pareiškė, kad Rusija tokiu sąrašu siekia atgrasyti nuo tolesnės paramos Ukrainai. Nacionalinis krizių valdymo centras informavo įmonėms teikiantis rekomendacijas, kaip pasirengti galimiems išpuoliams.
Rusijos ambasada Kopenhagoje spalio 7 dieną Danijos žvalgybos kaltinimus atmetė ir pavadino juos nepagrįstais. Maskva ne kartą neigė dalyvaujanti diversijose ar hibridinio karo operacijose Europoje.
Danijos karinė žvalgyba FE rugsėjo 24 dieną įvertino, kad Rusija artimiausiais mėnesiais dar labiau eskaluos hibridinį karą prieš NATO ir Vakarus. 2025 metų rugsėjį dronai sutrikdė šešių Danijos oro uostų, įskaitant Kopenhagos oro uostą, darbą. Danijos premjerė Mette Frederiksen incidentus pavadino hibridine ataka, tačiau šalies gynybos vadovybė jų oficialiai Rusijai nepriskyrė.
