2026 metų sausio mėnesį JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle Truth Social pasidalijo netikėtu vaizdu – redaguotu žemėlapiu, kuriame JAV teritorija apima ne tik tradicines valstijas, bet ir Grenlandiją, Kanadą bei Venesuelą. Šis veiksmas sukėlė tarptautinį rezonansą, diplomatines diskusijas, diplomatinį spaudimą ir net politines sankcijas nuo tokių regioninių aljansų kaip Europos Sąjunga.
Trumpas paskelbė dvi pagrindines vizualines žinutes – vieną, kurioje žemėlapis su „JAV teritorija“ įtraukia minėtas šalis, kitą – kurioje jis pats su viceprezidentu J.D. Vance’u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio stovi ant Grenlandijos ploto, laiko amerikietišką vėliavą ir šalia esantį ženklą su užrašu „Greenland – US Territory Est. 2026“.
Trumpo argumentai ir „nacionalinis saugumas“
Trumpas teigė, kad Grenlandijos įtraukimas į JAV teritoriją yra būtinas dėl nacionalinio saugumo – esą be to sala galėtų patekti į Rusijos ar Kinijos įtaką, kas esą padidintų grėsmes Šiaurės Atlanto regione. Tokius jo pasisakymus jis yra kartojęs ne kartą, o savo politinius šūkius grindžia strateginiu šaltuoju karu dėl išteklių ir geopolitinių varžybų Arktyje.
Trumpas taip pat yra pasiūlęs idėją, kad Kanada galėtų tapti 51-ąja JAV valstija, o Venesuelos atvejis – kad šalį „laikinai“ valdytų JAV po prezidento Maduro suėmimo. Tokie pasisakymai dažnai sulaukė kritikos ir buvo traktuojami kaip politinė provokacija ar ideologinis ženklas.
Tarptautinė reakcija ir diplomatinės sankcijos
Tokio pobūdžio žinutės ir retorika ne tik privertė sąjungininkus pakelti antakius, bet ir pasmerkė Europos Sąjunga bei NATO partneriai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad ES neatsisakys vieningai gintis nuo bet kokių ekonominių spaudimų, kuriuos JAV galėtų taikyti dėl Grenlandijos klausimo. Ji taip pat pabrėžė, kad Arktyje saugumas turi būti pasiektas kartu ir neperžengiant tarptautinės teisės ribų.
Be to, ES svarsto proporcingas atsako priemones, kurios galėtų apimti net dešimtis milijardų eurų vertės ekonominių priemonių, jei JAV pradėtų taikyti tarifus ar kitokį spaudimą Europos šalims, kurios priešinasi planams „perrašyti“ Grenlandijos statusą.
Protestai ir vietos gyventojų balsai
Ne tik valstybės pareiškė savo poziciją – pati Grenlandijos visuomenė aktyviai protestuoja prieš bet kokį išorės valdžios perdavimą. Protestai, surengti po šūkiu „Greenland is not for sale“ («Grenlandija nėra parduodama»), subūrė tūkstančius žygeivių Grenlandijoje ir Danijoje. 🌍
Grenlandijos vietos gyventojai ir politiniai lyderiai ragina užtikrinti, kad jų ateitis būtų nustatoma ne pagal didžiųjų valstybių interesus, o remiantis pačios bendruomenės savivalda ir demokratiniais principais.
Ar realu? – teisinis statusas ir istorija
Svarbu pažymėti, kad Grenlandija šiuo metu yra Danijos Karalystės dalis, turinti didelę autonomiją. Tarptautinė teisė ir multilateralūs susitarimai gina tokių teritorijų nepriklausomybę ir savarankiškumą, todėl bet kokie bandymai „aneksuoti“ nebūtų tik politiniai pareiškimai, bet prieštarautų esminėms taisyklėms.
Istoriškai JAV prezidentai yra išreiškę interesą Grenlandijos strateginei reikšmei – pavyzdžiui, planų įsigyti salą metai iš metų pasirodydavo ir anksčiau, tačiau Trumpo administracijos pastangos yra ypač aktyvios ir radikalios.
Geopolitinis kontekstas – „Arkties žaidimas“
Grenlandija šiandien yra vienas geostrateginių „karščiausių“ pasaulio taškų. Dėl klimato atšilimo ir išsilydžiusio ledo jos jūrų keliai, naftos, dujų ir mineralų ištekliai yra traktuojami kaip labai vertingi ateities rinkoms ir karinėms bazėms. Tai paverčia regioną globalinių galių – JAV, Rusijos, Kinijos ir Europos Sąjungos – susidūrimo vieta.
Arktyje vykstantis varžymasis dėl įtakos ir resursų prieigos yra vadinamas „naujuoju didžiuoju žaidimu“ – be to, tai kelia nerimą dėl tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių ir vietinių bendruomenių autonomijos.
Trumpo paskelbti žemėlapiai ir retorika apie Grenlandiją, Kanadą ar Venesuelą kaip „JAV teritorijas“ yra daug daugiau nei tiesiog viena socialinių tinklų provokacija. Tai ženklas, kad geopolitiniai interesai Arktyje, strateginė sauga ir transatlantinės partnerystės ateitis yra rimtai iššaukti. Tokie veiksmai kelia klausimų apie tarptautinę teisę, suverenitetą ir pasaulio galios balansą XXI amžiuje.
Resursai / šaltiniai
Naujausia informacija internete:
- Trump Posts AI-Style Map… – Sunday Guardian Live (2026).
- Trump Shares Map of US Including Greenland, Canada, Venezuela – Newsweek (2026).
- EU response to Trump’s tariffs… – Euronews (2026).
- Trump posts image of himself… – Xinhua (2026).
- Hands off Greenland protests – Wikipedia (2026).
- Greenland crisis – Wikipedia (2026).
- Additional global context: Financial Times – Greenland is ground zero…
5 D.U.K. (dažniausiai užduodami klausimai) tema apie Trumpo paviešintą žemėlapį ir Grenlandijos klausimą:
Kodėl Donaldas Trumpas paskelbė žemėlapį, kuriame Grenlandija vaizduojama kaip JAV teritorija?
Donaldas Trumpas teigė, kad Grenlandija yra strategiškai itin svarbi JAV nacionaliniam saugumui. Jo argumentai grindžiami Arkties regiono militarizacija, Rusijos ir Kinijos augančia įtaka bei gamtinių išteklių kontrole. Žemėlapis buvo vertinamas kaip politinė provokacija ir simbolinė žinutė, o ne realus teisinis planas.
Koks yra tikrasis Grenlandija teisinis statusas?
Grenlandija yra autonominė teritorija, priklausanti Danija Karalystei. Ji turi savo parlamentą ir vyriausybę, tačiau užsienio politika ir gynyba priklauso Danijai. Pagal tarptautinę teisę Grenlandija negali būti vienašališkai perimta kitos valstybės.
Ar JAV realiai gali perimti Grenlandiją?
Ne. Jungtinės Amerikos Valstijos neturi teisinio mechanizmo perimti Grenlandiją be Danijos ir pačios Grenlandijos gyventojų sutikimo. Bet koks toks veiksmas pažeistų tarptautinę teisę ir sukeltų rimtą diplomatinį konfliktą su Europa bei NATO sąjungininkais.
Kaip į Trumpo pareiškimus reagavo Europa ir Grenlandijos gyventojai?
Europos Sąjunga ir Danija griežtai atmetė bet kokias teritorines pretenzijas. Tuo pačiu Grenlandijoje vyko protestai su šūkiu „Grenlandija nėra parduodama“. Vietos gyventojai pabrėžė teisę patiems spręsti savo ateitį ir pasisakė prieš didžiųjų valstybių geopolitinius žaidimus.
Kodėl Grenlandija apskritai tokia svarbi pasaulio politikai?
Grenlandija yra strategiškai svarbi dėl savo geografinės padėties Arktyje, galimų naudingųjų iškasenų, naujų jūrinių kelių ir karinio saugumo aspektų. Klimato kaita dar labiau padidino regiono reikšmę, todėl dėl įtakos čia konkuruoja JAV, Europa, Rusija ir Kinija.
