Trajektorija ir sprendimo atspirties taškai
Dovilė Šakalienė (Lietuvos socialdemokratų partijos narė) 2024 m. gruodžio 12 d. ėmė eiti Lietuvos krašto apsaugos ministrės pareigas. WikipediaTačiau 2025 m. spalio 22 d. ji oficialiai pasitraukė iš šios pozicijos – tą pačią dieną premjerė Inga Ruginienė pateikė jos atstatydinimo prašymą Prezidentui. TV3
Kodėl taip nutiko? Pagrindinės priežastys
Galima išskirti kelis veiksnius, vedusius prie to, kad Šakalienė neteko pasitikėjimo ir faktiškai pasitraukė:
-
Biudžeto ir gynybos finansavimo nesutarimai.
– Manoma, kad ministrės ir premjerės požiūriai į gynybos finansavimą gerokai išsiskyrė. Šakalienė akcentavo, kad numatomas gynybos biudžetas — tiek vasarą skelbtas 3,56 % BVP, tiek spalio pradžioje rodytas 4,87 % — yra nepakankamas. Lietuvos Radijas ir Televizija
– Tuo metu premjerė teigė, jog atskleista informacija (kad biudžetas bus mažesnis nei žadėta) sukėlė nerimą ir rodė, jog ministerija nepakankamai aiškiai bendradarbiauja. TV3 -
Bendradarbiavimo ir pasitikėjimo krizė.
– Premjerė nurodė trys pagrindines priežastis: melas, nesugebėjimas užtikrinti kokybiškos darbo atmosferos ministerijoje bei bendros komandos veikimo stokos. TV3
– Viešoje erdvėje pasirodė anoniminiai skundai apie ministerijos vidinę atmosferą: esą nepakankamai geras ministrės elgesys su darbuotojais, manipuliacijos ar įtampa. Šakalienė šiuos teiginius ginčijo. Lietuvos Radijas ir Televizija -
Politinis ir partinės sistemos aspektas.
– Šakalienė viešai teigė nejaučianti nei premjerės, nei socialdemokratų pirmininko pasitikėjimo. Lrytas
– Nors ji neketina trauktis iš partijos narystės, jos pozicija viduje gali būti pasikeitusi. Respublika
„Kaip viskas vyko” – chronologinis siužetas
-
Praėjusiomis savaitėmis ministerijoje įvyko neoficialus susitikimas su žurnalistais/nuomonės formuotojais, kur buvo viešai nurodoma, kad gynybos biudžetas gali būti mažesnis nei viešai skelbta. Šis įvykis buvo vertinamas kaip žingsnis žemynireguliavimo link, kuris sukėlė reikšmingą įtampą. Lrytas
-
Premjerė pareiškė, kad pasitikėjimas ministre prarastas. TV3
-
Šakalienė po susitikimo su prezidentu nusprendė pati pateikti atsistatydinimo pareiškimą. TV3+1
Ką tai reiškia? Ką apibendriname
-
Politiniu lygmeniu šis atvejis rodo, jog netgi saugumo ar gynybos sritys — tradiciškai vertinamos kaip itin strateginės — nėra apsaugotos nuo partinių vidinių kovų ir pasitikėjimo krizės.
-
Administraciniu lygmeniu tampa aišku, jog ministerijos vadovą lemia ne vien ekspertinis matymas (šiuo atveju – didesnis gynybos finansavimas), bet ir gebėjimas operuoti politinėse aplinkose, bendradarbiauti su premjeru bei partijos lyderiais, užtikrinti skaidrumą, komunikaciją ir komandą.
-
Asmeniniu lygmeniu Šakalienė pati pripažino, kad galbūt jos požiūris ir veikimo stilius (vadino tai „truputį per daug idealizmu“) nevisiškai atitiko lūkesčius. TV3
Dovilės Šakalienės pasitraukimas iš krašto apsaugos ministrės posto – tai susiklosčiusių politinių, biudžetinių ir vidinių organizacinių problemų derinys. Pagrindiniai veiksniai: išsiskyrę strateginiai matymai dėl gynybos finansavimo, pasitikėjimo praradimas ministrės ir premjerės komandų lygmenyje, ministerijos vidinės atmosferos klausimai ir partinės sistemos realijos. Nors darbdavimo sfera (gynyba, saugumas) tebėra labai svarbi, politiniai bei organizaciniai veiksniai išlieka esminiai.
D.U.K. apie Dovilės Šakalienės atsistatydinimą
Dovilė Šakalienė oficialiai pateikė atsistatydinimo prašymą 2025 m. spalio 22 d., po to, kai premjerė Inga Ruginienė pareiškė praradusi pasitikėjimą ja kaip ministre.
Pagrindinės priežastys buvo:
Nesutarimai dėl gynybos biudžeto — ministrė viešai teigė, kad skiriamas finansavimas yra nepakankamas.
Pasitikėjimo krizė su premjere — Inga Ruginienė kaltino Šakalienę dėl „nesąžiningumo“ ir prasto bendradarbiavimo.
Ministerijos vidaus įtampa — pasirodė pranešimų apie prastą mikroklimatą ir personalo nepasitenkinimą.
Formaliai – ji pati pateikė atsistatydinimo pareiškimą, tačiau realiai sprendimą lėmė premjerės spaudimas ir prarastas pasitikėjimas vyriausybės komandoje.
Ji pripažino, kad „turėjo truputį per daug idealizmo“ ir kad jos požiūris į gynybos finansavimą nesutapo su premjerės vizija. Taip pat sakė nejaučianti pakankamo pasitikėjimo partijoje, bet neketinanti trauktis iš LSDP.
Premjerė pabrėžė, jog sprendimą nulėmė pasitikėjimo praradimas, „klaidinanti informacija apie biudžetą“ ir nesugebėjimas užtikrinti sklandaus darbo ministerijoje.
Trumpuoju laikotarpiu – neženkliai, nes ministerijos darbą tęs viceministrai.
Ilguoju laikotarpiu – gali keistis prioritetai, ypač finansavimo klausimu, priklausomai nuo to, kas taps naujuoju ministru.
Neoficialiai žiniasklaidoje minima, kad tarp kandidatų yra keli patyrę politikai iš socialdemokratų gretų, tarp jų – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, tačiau oficialus sprendimas dar nėra paskelbtas.
Taip. Ji išlieka Seimo narė ir Lietuvos socialdemokratų partijos narė, nors jos įtaka partijos viduje gali būti sumažėjusi.
Tiesioginės krizės nėra, bet šis atvejis atskleidžia trintį tarp ministrų ir premjerės komandos bei kelia klausimų dėl koalicijos stabilumo ir vyriausybės komunikacijos.
