Lietuvos užsienio reikalų viceministras Sigitas Mitkus spalio 8–9 dienomis Dubline surengė keturis dvišalius susitikimus, kuriuose aptarė Lietuvos pasirengimą 2027 metų pirmąjį pusmetį pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, paramą Ukrainai ir ES išorės veiksmų finansavimą.
Lietuva sieks išlaikyti Ukrainą tarp svarbiausių ES klausimų
Neformalų ES vystomojo bendradarbiavimo ministrų susitikimą Airijos sostinėje surengė ES Tarybai pirmininkaujanti Airija. Jam vadovavo už tarptautinę plėtrą ir diasporą atsakingas Airijos valstybės ministras Neale’as Richmondas.
Oficialioje susitikimo darbotvarkėje buvo dvi darbo sesijos apie vystomojo bendradarbiavimo ateitį ir humanitariniams iššūkiams skirti darbo pietūs. Lietuva, Airija ir Graikija sudaro trijų paeiliui ES Tarybai pirmininkaujančių valstybių grupę. Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų sausį–birželį.
Pasak S. Mitkaus, vystomasis bendradarbiavimas, saugumas ir atsparumas tapo neatsiejami, todėl Ukraina turi išlikti vienu svarbiausių Europos prioritetų. Viceministras teigė, kad Lietuva pirmininkavimo laikotarpiu sieks išlaikyti ES dėmesį paramai Ukrainai, valstybių partnerių atsparumui ir Europos saugumui.
Su Kanada ir Slovėnija aptarė Ukrainos atkūrimą
S. Mitkus su Kanados vystomojo bendradarbiavimo ministru Randeepu Saraijumi kalbėjosi apie bendradarbiavimą atkuriant Ukrainą. Tarp aptartų sričių buvo išminavimo ir slėptuvių koalicijos, pagalba Ukrainos vaikams bei karo veteranų reabilitacijos programos.
Kanada 2026 metų balandį paskelbė skirianti Ukrainai 51,1 mln. Kanados dolerių naują humanitarinių ir vystomojo bendradarbiavimo projektų finansavimą. Iš šios sumos 5 mln. dolerių numatyti Ukrainos Veteranų reikalų ministerijos gebėjimams stiprinti.
Lietuvos ir Kanados atstovai taip pat aptarė viešojo ir privataus sektorių partnerystes bei galimą bendradarbiavimą informacinių ir ryšių technologijų, gyvybės mokslų, fotonikos ir atsinaujinančios energetikos srityse.
Per susitikimą su Slovėnijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretoriumi Stanislavu Raščanu aptartos galimybės kartu prisidėti prie Ukrainos atkūrimo. Taip pat kalbėta apie Lietuvos vykdomas ES Dvynių programas, kuriomis Vakarų Balkanų šalių institucijoms perduodama ES valstybių patirtis, ir galimas bendras iniciatyvas.
S. Mitkus pabrėžė, kad Lietuva stiprina gebėjimus į vystomąjį bendradarbiavimą įtraukti privatų sektorių ir siekia aktyviau dalyvauti įgyvendinant ES tarptautinių investicijų strategijos „Global Gateway“ projektus.
EIB finansavimą sieks nukreipti saugumui ir Ukrainai
Su Vokietijos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministerijos generaline direktore Katharina Stasch viceministras aptarė būsimas derybas dėl „Global Europe“ – pagrindinės ES išorės veiksmų finansavimo priemonės.
Lietuvos pozicija yra ta, kad šis instrumentas turi ir toliau sieti vystomąjį bendradarbiavimą, investicijas, ekonomines partnerystes ir ES geopolitinius tikslus. Dabartiniam 2021–2027 metų „Global Europe“ instrumentui skirta 79,5 mlrd. eurų: 60,38 mlrd. eurų tenka geografinėms programoms, 6,36 mlrd. eurų – teminėms programoms, o 3,18 mlrd. eurų – greitojo reagavimo veiksmams.
Su Europos investicijų banko tarptautinei veiklai skirto padalinio „EIB Global“ generaliniu direktoriumi Andrew McDowelliu aptartas banko vaidmuo finansuojant su gynyba ir kariniu mobilumu susijusią infrastruktūrą bei stiprinant Europos saugumą. A. McDowellis nuo 2024 metų spalio vadovauja EIB investicinei ir konsultacinei veiklai už ES ribų.
Lietuva siekia pasitelkti EIB finansines priemones ir ekspertines žinias privačioms investicijoms bei Lietuvos verslo dalyvavimui Ukrainos atkūrimo projektuose skatinti. 2026 metų balandį Europos Komisija ir EIB grupė paskelbė daugiau kaip 600 mln. eurų paketą Ukrainos atkūrimui: per 450 mln. eurų EIB finansavimo su ES garantija ir apie 150 mln. eurų dotacijų bei techninės pagalbos.
