Kelių eismo taisyklių nuostatos, kuriomis sukurtos vadinamosios dviračių gatvės, nuo lapkričio 12 d. sustabdytos. Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo prašymą įvertinti, ar Vyriausybė, įvesdama šią sąvoką, neviršijo savo įgaliojimų.
Apie tai paskelbta Teisės aktų registre: Konstitucinio Teismo pirmininko Tomo Davulio pranešimas Nr. 2B-37P išspausdintas lapkričio 12 d. Tą pačią dieną teismas priėmė sprendimą bylą nagrinėti.
Kas sustabdyta
Sustabdymas apima tris Kelių eismo taisyklių dalis: sąvoką „dviračių gatvė“, visą skyrių „Eismas dviračių gatvėje“ ir du nurodomuosius kelio ženklus – Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir Nr. 560 „Dviračių gatvės pabaiga“.
Šias nuostatas Vyriausybė įtraukė į taisykles 2021 m. rugsėjį. Pagal jas dviračių gatve laikomas kelias tarp minėtų dviejų ženklų, o eismas joje yra mišrus – ja kartu važiuoja ir dviračiai, ir motorinės transporto priemonės, laikydamiesi atskirų taisyklių.
Konstitucija numato, kad Seimui kreipusis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės akto, ginčijamos nuostatos sustabdomos automatiškai. Jos negalios, kol teismas paskelbs nutarimą šioje byloje.
Kodėl Seimas abejoja
Seimas kreiptis į teismą nusprendė lapkričio 5 d. nutarimu Nr. XV-1256. Jame teigiama, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas apibrėžia, kur gali vykti viešasis eismas: automobilių kelias, automagistralė, greitkelis, dviračių juosta, dviračių takas, pėsčiųjų takas, šaligatvis. Dviračių gatvės šiame sąraše nėra – įstatyme ji apskritai neminima.
Seimo vertinimu, nustatyti, kokios eismui skirtos vietos egzistuoja, yra įstatymų leidėjo, o ne Vyriausybės darbas. Vyriausybei pavesta tik nustatyti eismo tvarką. Todėl, anot Seimo, yra pagrindas manyti, kad Vyriausybė nepaisė teisės aktų hierarchijos ir įsiterpė į Seimo kompetenciją.
Konstitucinis Teismas tirs, ar ginčijamos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, teisinės valstybės ir valdžių padalijimo principams bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymui. Kada bus priimtas nutarimas, nepranešta.
