Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde perspėjo, kad Europa negali pakartoti pirmosios skaitmeninės revoliucijos klaidos ir atsilikti dirbtinio intelekto srityje. Jos teigimu, DI lenktynėse šiuo metu pirmauja Jungtinės Valstijos ir Kinija, kurių bendrovės kuria pažangiausius didžiuosius kalbos modelius ir sparčiai plečia duomenų centrus.
Susiskaidžiusios rinkos stabdo įmonių augimą
Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Ženevoje, Šveicarijoje, Ch. Lagarde sakė, kad komercinė informacinių ir ryšių technologijų plitimo nauda per pirmąją skaitmeninę revoliuciją neproporcingai atiteko kitoms šalims.
Nors Europos įmonės investuoja į DI, euro zonos kliūtys apsunkina jų plėtrą. ECB vadovės teigimu, susiskaidžiusios ES rinkos riboja galimybes konkuruoti visos euro zonos mastu ir trukdo pritraukti kapitalą, ypač lyginant su JAV konkurentais.
Dėl to mažiau Europos bendrovių išauga iki pasaulinio masto, o naujos technologijos ekonomikoje diegiamos lėčiau, pažymėjo ji.
ECB skaičiavimu, 2018–2023 metais į ES DI bendroves investuota apie 33 mlrd. eurų, o į panašias JAV bendroves – daugiau nei 120 mlrd. eurų. Technologijų sektorius taip pat paaiškina maždaug du trečdalius nuo amžių sandūros susidariusio ES ir JAV produktyvumo atotrūkio.
Duomenų centrų plėtrai reikės daugiau investicijų
Europa turi maždaug keturis kartus mažiau specializuotų duomenų centrų vietų nei JAV. Ch. Lagarde pabrėžė, kad mastas yra ypač svarbus žemyno gebėjimui konkuruoti DI ir kitų naujų technologijų srityse.
ECB prognozavo, kad iki šio dešimtmečio pabaigos duomenų centrų elektros vartojimas Europoje gali patrigubėti. Tai reiškia, kad infrastruktūros plėtrai Europoje reikės didelių investicijų.
Vėlesniame pareiškime Ch. Lagarde pripažino, kad Europa jau praleido galimybę tapti DI pionierė, tačiau gali tapti stipria „antrąja žaidėja“, jei sparčiai diegs technologiją plačioje ekonomikoje. Ji taip pat ragino ES bendrojoje rinkoje užtikrinti sąveikumą ir atvirus standartus, kurie skatintų konkurenciją.
Silpnėja pokario augimą rėmę veiksniai
ECB prezidentė teigė, kad pokario Europos augimo modelį ilgai rėmė taisyklėmis pagrįsta pasaulinė tvarka, JAV saugumo garantijos, pigi energija ir auganti pasaulinė prekyba. Tačiau šie ramsčiai, jos vertinimu, silpnėja.
JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus pakoregavo JAV ir Europos santykius: jis įvedė didelius muitus ES importui ir suabejojo ilgalaikiais JAV saugumo įsipareigojimais Europai. Ch. Lagarde anksčiau nurodė, kad muitų didinimas jau slopino euro zonos augimą antrąjį ketvirtį.
