Senas telefonas jūsų stalčiuje – tai ne šiukšlė, o vertinga žaliava, kuri gali būti prikelta naujam gyvenimui. Tačiau kol dauguma žmonių vis dar linkę senus įrenginius palikti dūlėti namuose ar išmesti, elektronikos atliekos (e. atliekos) sparčiai tampa didžiuliu buitinių šiukšlių srautu. Aurelija Žėkienė, „Telia“ tvarumo vadovė, sako, kad opi problema šiuo metu yra tai, ką vadiname „stalčiaus inercija“ – įprotis kaupti seną techniką, užuot ją prikėlus antram gyvenimui.
Naujausi Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad nors Europos Sąjungos (ES) direktyva įpareigoja valstybes surinkti bent 65 proc. elektronikos atliekų, Lietuva šio tikslo kol kas nepasiekia. Viena to priežasčių – didžiuliai kiekiai senos elektronikos, kuri kaupiama gyventojų stalčiuose, nepatenka į oficialias surinkimo sistemas. Toks įprotis, ekspertų teigimu, kelia realų pavojų namų saugumui, mat ilgainiui pamiršti įrenginiai gali tapti pavojingi.
Lietuva: surenkama mažai, perdirbama efektyviai
„Kai išmanusis telefonas guli stalčiuje ir yra ilgą laiką nenaudojamas, jo baterijos elektrolitai palaipsniui pradeda irti. Susidariusios dujos gali „išpūsti“ bateriją – tai matosi išlinkusioje telefono nugarėlėje ar pažeistame ekrane. Išsipūtusi baterija labiau pažeidžiama, todėl kyla pavojus, kad chemikalai gali išsilieti. Nors tokie atvejai reti, išsiplėtusi baterija gali užsidegti savaime arba po nedidelio mechaninio poveikio, sukeldama gaisro pavojų“, – paaiškina „Telia“ tvarumo vadovė.
Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros informacija, per pastaruosius penkerius metus surinktų e. atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai augo – nuo 16,1 tūkst. tonų 2019 m. iki 26,3 tūkst. tonų 2023 m. Tačiau surinkimo rodiklis išlieka gerokai mažesnis nei reikalaujamas – 2023 m. jis siekė vos 49,3 proc. Situaciją sunkina tai, kad vartojimas, ypač dėl sparčiai populiarėjančių produktų, tokių kaip saulės jėgainės, auga greičiau nei atliekų surinkimo infrastruktūra.
Su šiuo iššūkiu susiduria ne tik Lietuva. Statistika rodo, kad didžioji dauguma ES valstybių narių neįvykdo nustatytos 65 proc. kartelės. Pavyzdžiui, 2022 metais šio tikslo nepasiekė 24 iš 27 valstybių narių, o 2023 metų duomenys rodo, kad iš 18 valstybių, pateikusių ataskaitas, tikslą įvykdė tik Latvija ir Slovakija.
Būtina pabrėžti skirtumą tarp atliekų surinkimo ir perdirbimo. Nors Lietuva susiduria su iššūkiais surenkant reikiamą atliekų kiekį, jau surinktos atliekos yra tvarkomos itin efektyviai. Bendri elektronikos atliekų perdirbimo rodikliai, skaičiuojami nuo surinkto kiekio, pastaraisiais metais nuolat viršija 80 proc.
Pasak A. Žėkienės, šie duomenys rodo, kad technologijos, perdirbimo pajėgumai ir įmonių gebėjimai veikia – vis tik mūsų įpročiai laikyti nenaudojamą elektronikos įrangą yra stiprūs. „Didžiausias neišnaudotas potencialas šiuo metu slypi mūsų namuose. Jei bent dalis tų milijonų stalčiuose laikomų telefonų ir smulkios įrangos grįžtų į surinkimo sistemą, verslui ir valstybei tai reikštų mažesnes žaliavų sąnaudas, didesnį perdirbtų medžiagų prieinamumą ir tvaresnius produktų ciklus“, – sako ji.
Kai įrenginiai nebūna vienkartiniai
Vis daugiau šalių taiko vadinamąjį išplėstinės gamintojo atsakomybės principą (angl. Extended Producer Responsibility), pagal kurį gamintojai atsako ne tik už savo produktų gamybą, bet ir už jų surinkimą bei perdirbimą, kai šie tampa atliekomis. Toks požiūris skatina kurti ilgaamžiškesnius, lengviau taisomus ir perdirbamus įrenginius, taip mažina atliekų kiekį ir prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų.
Pavyzdžiui, „Apple“ siekia tapti CO₂ neutralia iki 2030 m., didindama perdirbtų medžiagų naudojimą savo produktuose ir pakuotėse. „Microsoft“ savo ruožtu įsipareigojo tapti CO₂ neigiama, tausoti vandenį ir saugoti žemės išteklius, taip pat įgyvendina mažesnės emisijos tiekimo grandinės sprendimus.
Anot „Telia“ tvarumo vadovės, per praėjusius metus telekomunikacijų bendrovė atnaujino apie 60 tūkst. tinklo įrenginių, kurie po patikros buvo sugrąžinti į apyvartą, galinė tinklo įranga sudarė 28 proc. visų klientams įdiegtų maršrutizatorių ir modemų.
„Telia“ klientams siūlo kelis patogius būdus prisidėti prie žiedinės ekonomikos: galima internetu pasitikrinti savo seno įrenginio vertę ir, atnešus jį, gauti nuolaidą naujam. Kaip puiki alternatyva siūloma ir kita galimybė – iškart įsigyti atnaujintą įrenginį. Pastebima, kad lietuviai po truputį atranda šį variantą, suprasdami, kad atnaujintas flagmanas kainuoja mažiau, o jam suteikiama tokia pati dvejųmetų garantija, kaip ir visiškai naujam.
„Pastebime, kad lietuviai vis drąsiau atranda šią galimybę – atnaujintas flagmanas kainuoja mažiau, tačiau jam suteikiama tokia pati dvejų metų garantija, kaip ir naujam. Tai kur kas saugesnis ir tvaresnis pasirinkimas nei rizikuoti perkant naudotą, bet nepatikrintą įrangą iš skelbimų portalų“, – įžvalga dalijasi A. Žėkienė.
„Sprendimai kaip eSIM technologija, atsisakanti plastikinės kortelės, ar „Telia Play“ paslauga, veikianti per programėlę ir nebereikalaujanti fizinio TV priedėlio, yra ateitis. Geriausia atlieka yra ta, kuri išvis nesusidaro“, – mintimis dalijasi A. Žėkienė.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
