Elonas Muskas liepos 15 d. platformoje X atvirai parėmė Marine Le Pen 2027 m. Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją, pavadindamas kraštutinės dešinės lydere „paskutine Prancūzijos viltimi“, o ši žinutė Prancūzijoje sukėlė kaltinimų dėl galimo užsienio kišimosi.
Le Pen po teismo sprendimo patvirtino kandidatūrą
Le Pen liepos 7 d. per TF1 paskelbė, kad kandidatuos 2027 m. prezidento rinkimuose. Tai ji padarė praėjus kelioms valandoms po Paryžiaus apeliacinio teismo sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti jos kaltinamasis nuosprendis dėl ES lėšų pasisavinimo.
Teismas jai skyrė 45 mėnesių draudimą eiti renkamas pareigas, iš kurių 30 mėnesių atidėti. Kadangi neatidėta 15 mėnesių politinių teisių ribojimo dalis skaičiuojama nuo 2025 m. kovo 31 d. pirmosios instancijos sprendimo, apeliacinis sprendimas iš esmės paliko Le Pen galimybę dalyvauti 2027 m. rinkimuose.
Tuo pačiu sprendimu jai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš jų dveji metai atidėti, o vieneri metai turėtų būti atliekami namuose su elektronine apykoje. Le Pen pareiškė skųsianti nuosprendį Kasaciniam teismui ir teigė, kad toks skundas sustabdytų elektroninės apykojės taikymą. „Le Monde“ nurodė, kad sprendimo tikimasi iki 2027 m. sausio.
Le Pen byloje neigė, kad jos partija turėjo ES lėšų pasisavinimo sistemą, teigė veikusi „visiškai sąžiningai“ ir vadino procesą politine „raganų medžiokle“.
Prancūzijos politikai ragina tikrinti X vaidmenį
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlas Barrot platformoje X paragino Muską persigalvoti. Kairiosios „La France insoumise“ parlamentaras Antoine’as Léaument’as Musko žinutę pavadino užsienio kišimosi į prezidento rinkimus pradžia ir paragino ryšių reguliuotoją Arcom įsikišti.
Buvęs eurokomisaras Thierry Bretonas pareiškė, kad Muskas turi teisę remti Le Pen, tačiau valdžia turi užtikrinti, jog X algoritmas neproteguotų jokio kandidato. LCP skelbė, kad liepos 15 d. vakare Muskas turėjo apie 240 mln. sekėjų X, o jo žinutė jau buvo peržiūrėta beveik 2 mln. kartų.
RN atstovas Sébastienas Chenu TF1 sakė, kad amerikiečio milijardieriaus nuomonė nėra kišimasis ir „nesaisto“ partijos. Laurent’as Jacobelli taip pat teigė, kad RN nesiekia paramos iš užsienio. LCP pažymėjo, kad pagal Prancūzijos teisę užsienietis gali viešai reikšti paramą kandidatui, tačiau negali finansuoti RN kampanijos ar teikti jai materialinės pagalbos.
Ginčą sustiprino tai, kad Muskas valdo X. 2026 m. vasario 3 d. Prancūzijos prokurorai atliko kratas X biuruose tyrime, kuriame minimi skundai dėl algoritmų ir galimo naudojimo užsienio kišimuisi. „Euronews“ nurodė, kad šiame tyrime Muskas ir buvusi X vadovė Linda Yaccarino buvo šaukiami į apklausas balandžio 20 d.
Muskas anksčiau rėmė dešiniuosius Europoje
RFI ir „Euronews“ Musko žinutę siejo su ankstesniais jo politiniais pasisakymais Europoje. 2024 m. gruodį jis rėmė Vokietijos AfD, taip pat kritikavo Rumunijos konstitucinius teisėjus dėl prezidento rinkimų pirmojo turo anuliavimo.
RFI pabrėžė Musko įtaką kaip X savininko ir „SpaceX“ vadovo. „Forbes“ birželio 12 d. skelbė, kad „SpaceX“ IPO popieriuje padidino jo turtą iki maždaug 1,1 trln. JAV dolerių.
JAV kontekste RFI minėjo Musko „America PAC“ milijoninius čekius rinkėjams. AP patvirtino, kad Viskonsino rinkimų komisija liepą perdavė du skundus prokurorui dėl 2025 m. Viskonsino Aukščiausiojo Teismo rinkimų. AP duomenimis, Viskonsine trys rinkėjai gavo po 1 mln. JAV dolerių čekius, o Musko remtas respublikonų kandidatas Bradas Schimelis pralaimėjo demokratų remtai Susan Crawford 10 procentinių punktų skirtumu.
