Spalio 22–24 dienomis Armėnijos sostinėje Jerevane įvyko 62-asis Europos reguliavimo institucijų platformos (EPRA) susitikimas. Į jį susirinko daugiau nei 120 atstovų iš 47 Europos šalių – 56 reguliavimo institucijų vadovai, ekspertai, mokslininkai ir politikos formuotojai.
Per tris dienas buvo intensyviai diskutuojama apie dezinformacijos valdymą, dirbtinio intelekto (DI) įtakos turiniui, jaunimo apsaugo nuo žalingo turinio įvairios platformos ir reguliuotojų strategijų kūrimą itin sparčiai besikeičiančioje informacinėje aplinkoje.
Renginį organizavo Armėnijos televizijos ir radijo komisija. Tai – antras kartas, kai Armėnija priima EPRA renginį (pirmasis vyko 2016 m.).
Dezinformacija – vienas didžiausių šių dienų iššūkių
Atidarymo kalboje Armėnijos reguliuotojo vadovas Tigranas Hakobyanas akcentavo, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių ne tik žiniasklaidai, bet ir valstybei – dezinformacijos sklaida. Informacinis srautas, pasak jo, „sproginėja“ nuo žalingo turinio: pradedant politine propaganda ir melagingomis naujienomis, baigiant unaccompanied unaccompanied minors risku turiniu.
„Visi žinai, kokio masto ir įvairovės yra šiandien informacijos srautas. Dezinformacija ir manipuliacijos paveikia nuotaikas, skatina neapykantos kalbą, formuoja klaidingą visuomenės įsitikinimą.
Jis pridūrė, kad kartu su Europos partneriais siūlo stiprinti medijų raštingumą, kurti naujus reguliavimo įrankius ir išlaikyti balansą tarp laisvės bei visuomenės apsaugos.
EPRA prezidentė: širdingai reaguojati ir greitai, ir išmintingai
EPRA prezidentė Stéphanie Comey savo kalboje pabrėžė, kad Europos reguliavimo institucijos šiandien atlieka it užtikrinti užtikrindamos demokratinių vertybių išlikimą.
„Dirbtinis intelektas, socialinės platformos, algoritmai – visa tai keičia informacijos sklaidą greičiau nei bet kada. Tokiais laikais reguliuotojai turi dirbti išvien, kad užtikrintų ne laisvę, bet ir atsakomybę. Reikia stiprių, nepriklausomų institucijų, kurios gebėtų reaguoti ir greitai, ir išmintingai,“ – sakė Comey.
Žiniasklaidos pliuralizmas algoritmų eroje
Pirmosios konferencijos sesija buvo skirta klausimui, kaip išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą skaitmeniniame amžiujekai informacijos informacijos vis labiau lemia automatinis algoritmai.
Rowena BurkeJungtinės Karalystės reguliuotojos „Ofcom“ Tarptautinės turinio politikos vadovė, pranešimą apie redakcijų nepriklausomumo stiprinimą:
„Turinio atranką socialinėse platformose dažnai lemia algoritmai, o ne redaktoriai.
Olafas Steenfadtas„Global Media Registry“ įkūrėjas, surengė Media Ownership Monitor, skirtą didinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą:
„Negalima kalbėti apie pasitikėjimą žiniasklaida, jei nežinome, kas ją valdo. Skaidrumas yra demokratijos stuburas.“
Diskusijose taip pat išryškėjo, kad didžiausias iššūkis Europos reguliuotojas – rasti balansą tarp inovacijų ir atsakomybės, kai DI technologijos geba kurti, pakeičiantį žmogišką žurnalistiką.
Strateginis valdymas – nuo planų prie veikimo
Antroji sesija, pavadinta „Kaip kurti ir įgyvendinti strategiją sparčiai kintančioje aplinkoje“buvo skirta praktiniams klausimams – kaip institucijos gali išlikti veiksmingos technologijų kaitos fone.
James Key iš „Ofcom“ pabrėžė, kad veiksmingiausia strategija yra nuolat prisitaikantis procesas:
„Geriausios institucijos nėra tos, kurios turi daug planų – tai tos, kurios sugeba keistis ir reaguojati. Strategijos turi būti lanksčios, o institucijos – pasirengusios eksperimentuoti.“
Armela KrasniqiAlbanijos Audiovizualinės žiniasklaidos institucijos vadovė, kalbėjo apie regioninį:
„Kiekviena šalis turi savo iššūkių, bet mūsų problemos panašios – dezinformacija, melagingas turinys, politinių kampanijų metu išryškėjantys iššūkiai. Tik dirbdami kartu galime išlaikyti pasitikėjimą žiniasklaida.“
Audunas Aagre iš Norvegijos Medijų valdžios institucijų gerąją patirtį, kaip įstatymų leidėjai ir reguliuotojai gali įtraukti technologijų bendroves į skaidrumo procesus – nuo platformų atsakomybės iki viešųjų ataskaitų apie turinio moderavimą.
Dirbtinio intelekto iššūkiai: žurnalistika ir atsakomybė
Ypatingas dėmesys renginyje buvo skirtas dirbtinio intelekto (DI) vaidmeniui žiniasklaidoje. Diskusijų metu pabrėžta, kad DI gali būti tiek inovacijų variklis, tiek – deja – efektyvus dezinformacijos įrankis.
Theresa Josephine SeippVokietijos ekspertė, tyrimas apie DI naudojimo sektoriuje:
„Dirbtinis intelektas jau keičia žurnalistiką – nuo automatizuotų tekstų kūrimo iki vizualinių manipuliacijų.
EPRA nariai sutarė, kad per ateinančius metus organizacija rengs bendras rekomendacijos dėl DI taikymo žiniasklaidojeakcentuodama turinio autentiškumo ir žmogiškosios priežiūros.
Susitikimo metu buvo priimtos šios pagrindinės kryptys:
- Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija ir DI generuojamo turinio grėsmėmis;
- Sukurti nauja strateginio planavimo gairių sistema Europos reguliavimo institutas;
- Didinti žiniasklaidos skaidrumą ir skatinti piliečių medijų raštingumą;
- Išlaikyti žodžio laisvės ir visuomenės apsaugos balansąįtraukiant visuomenę, žiniasklaidą, politiką ir technologijų sektorių.
Apie EPRA
Europos reguliavimo institucijų platforma (EPRA) įkurta 1995 m. ir vienija daugiau nei 50 Europos spaudos reguliavimo institucijų. Platforma siekia skatinti keitimosi patirtį, stiprinti reguliavimo nepriklausomumą ir plėtoti įrodymais pagrįstaą medijų politiką.
EPRA veikla grindžiama demokratijos, žodžio laisvės, atsakomybės ir žiniasklaidos įvairovės principais.
Daugiau informacijos: www.epra.org
„BNS Spaudos centras“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų pranešimą atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
