Europos Sąjunga šiemet už energijos išteklius jau sumokėjo daugiau nei 100 mlrd. eurų, negaudama papildomų dujų ar naftos. Dėl to Europos Komisija (EK) ragina valstybes nares pasinaudoti išimtimi energetikos investicijoms ir pasiskolinti papildomus 0,6 proc. BVP.
Dubline vykusiame neformaliame ES energetikos ministrų susitikime už energetiką atsakingas komisaras Dan Jorgensen paragino valstybes pasinaudoti šia išimtimi, kuria iki šiol pasinaudojo tik dvi šalys.
„Europos Komisijos siūlomą skolinimosi išimtį investicijoms į energetinį saugumą ir iškastinio kuro atsisakymą matome kaip realią galimybę spręsti iššūkiams, su kuriais susiduriame. Lietuvos, kaip ir visos Europos, laukia ne tik sudėtinga žiema dėl augančių energijos kainų, bet dėl klimato ir geopolitinių grėsmių turime spartinti investicijas į infrastruktūros apsaugą ir atsparumą. Todėl ši išimtis gali būti vienas iš įrankių spręsti laukiantiems iššūkiams“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
2026 m. rugpjūčio 18 d. EK paskelbė gaires, kuriomis valstybėms narėms suteikiama galimybė išplėsti jau veikiančią nacionalinę išimtį gynybos išlaidoms ir taikyti ją energetinio saugumo bei iškastinio kuro atsisakymo investicijoms. Jos esmė – šių investicijų finansavimui gali būti leidžiama padidinti valstybės išlaidų deficitą ar skolą, o toks nukrypimas nebus laikomas fiskalinių taisyklių pažeidimu, jei bus laikomasi nustatytų ribų.
Papildomai, energetinio saugumo priemonėms įvedamas metinis limitas iki 0,3 proc. BVP per metus bei bendras limitas iki 0,6 proc. BVP per visą 2027–2028 m. laikotarpį. Jeigu Lietuvos BVP būtų apie 90 mlrd. eurų, papildomas energetikos sektoriaus finansavimas galėtų sudaryti apie 270 mln. eurų per metus (0,3 proc. BVP) arba apie 540 mln. eurų per visą laikotarpį (0,6 proc. BVP).
Didelis dėmesys energetikos saugumui
Neformalios tarybos metu L. Savickas pabrėžė, kad stiprėjant klimato kaitos ir geopolitinėms grėsmėms, energetikos infrastruktūros apsauga turi būti vienas iš ES prioritetų. Apsauga nuo fizinių, hibridinių ir kibernetinių grėsmių nebėra vien tik valstybių reikalas, todėl būtinas didesnis ES bendradarbiavimas.
„Turime suprasti, kad privalome stiprinti energetikos infrastruktūros saugumą ir tai negali būti tik pavienių valstybių atsakomybė – būtinas didesnis bendradarbiavimas ES bei adekvati finansinė parama projektams. Be galo svarbus ir regioninis bendradarbiavimas – kaimyninės valstybės turi gebėti padėti atstatyti viena kitos infrastruktūrą, dalintis specialistais, reikiama kritine įranga. Tokį susitarimą turime su Latvija ir Estija, tačiau tokio požiūrio ragintume laikytis ir kitas valstybes“, – sako energetikos ministras Lukas Savickas.
Pasak ministro, nemažiau svarbu didinti energetikos sistemos atsparumą ją decentralizuojant. Ukrainoje, kur energetikos infrastruktūra nuolat atakuojama, decentralizacija padėjo užtikrinti elektros tiekimą atskiruose regionuose. Lietuvoje šiuo metu rengiami teisės aktų projektai, užtikrinsiantys, kad Lietuvos elektros sistema galėtų veikti panašiu salų režimu, kuris padėtų net ir esant didelio masto sutrikimams, atskiriems regionams veikti nepriklausomai nuo bendros sistemos.
Dėmesys energijos kainoms
Neformalios tarybos metu ypač didelis dėmesys skirtas energijos įperkamumui energetikos krizės kontekste, Europos strateginės autonomijos didinimas bei kiti klausimai.
Lietuvos pozicija į energijos kainų krizes reaguoti trimis etapais: trumpuoju laikotarpiu – teikti tikslinę pagalbą labiausiai paveiktiems gyventojams ir verslui. Vidutiniu laikotarpiu – nuo pagalbos apmokant sąskaitas pereiti prie investicijų, leidžiančių jas sumažinti – didinti energijos vartojimo efektyvumą ir vietinę gamybą. O ilguoju laikotarpiu – investuoti į elektrifikaciją, vietinę atsinaujinančią energetiką ir elektros tinklus, kad mažėtų priklausomybė nuo importo ir pažeidžiamumas dėl būsimų kainų šuolių.
„Pavienių valstybių veiksmų nepakanka, kad suvaldytume augančias energijos kainas. Tam reikia visų ES narių bendradarbiavimo, Europos Komisijos veiksmų ir koordinacijos. Diskusijose tam šiandien skyrėme labai daug dėmesio, taip pat tai buvo viena svarbiausių temų dvišaliuose susitikimuose su kitų šalių ministrais”, – sako L. Savickas.
Vizito metu taip pat įvyko dvišaliai susitikimai su Nyderlandų, Moldovos, Kipro, Ispanijos ir kitų šalių energetikos ministrais. Susitikimuose ministrai aptarė Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai kitąmet prioritetus, pabrėžė tarptautinio bendradarbiavimo svarbą siekiant apsaugoti esamą ir naujai plėtojamą kritinės energetikos infrastruktūrą nuo kylančių rizikų ir grėsmių.
Atskirame sesijos posėdyje ministrai dalijosi gerąja patirtimi. Nepaisant nuolatinių rusijos atakų, Ukraina geba operatyviai atkurti elektros tiekimą, todėl jos patirtis yra itin vertinga. Lietuva, stiprindama bendradarbiavimą, rugpjūčio mėnesį pasirašė dvišalę deklaraciją su Ukrainos energetikos ministerija. Lietuvos energetinį saugumą taip pat stiprina praėjusią savaitę pasirašyta ilgalaikė Lietuvos ir JAV įmonių sutartis dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo.
Šis neformalus susitikimas svarbus ir diplomatine prasme. Airija šiuo metu pirmininkauja ES Tarybai, o nuo 2027 m. sausio 1 d. šias pareigas perims Lietuva. Dubline vykusiose diskusijose aptarti klausimai bus svarbūs Lietuvai rengiantis 2027 m. pirmininkavimui ES Tarybai ir formuojant būsimos energetikos politikos prioritetus.
