Aukšto rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnė rugpjūčio 27 dieną pareiškė, kad Europos žvalgybos tarnybos nemato ženklų, jog Rusija rengtų karinį puolimą prieš Europos NATO valstybes, o šis vertinimas nepasikeitė. Anonimiškai kalbėjusi pareigūnė kartu pabrėžė, kad tai nereiškia grėsmės nebuvimo: Rusija aktyviai mėgina kelti sunkumų Europos šalims, todėl jos hibridinės ir kitos priešiškos operacijos, tikėtina, tęsis.
JAV žiniasklaida skelbia apie perspėjimą Maskvai
JAV laikraštis „The Wall Street Journal“ ir televizija CBS News, remdamiesi su vizitu susipažinusiais šaltiniais, anksčiau pranešė, kad JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Johnas Ratcliffe’as Maskvoje perspėjo Rusiją nepulti NATO valstybių.
JAV žvalgybos vertinimuose svarstyta, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per kelerius artimiausius metus galėtų ribotu išpuoliu mėginti patikrinti NATO ryžtą. Žiniasklaidos organizacijos „Radio Free Europe/Radio Liberty“ šaltinių teigimu, J. Ratcliffe’o perduotas perspėjimas pirmiausia buvo susijęs su galimais Rusijos veiksmais prieš Lietuvą, Latviją ir Estiją. Vienas Baltijos šalių diplomatas sakė, kad šios valstybės apie vizitą buvo informuotos iš anksto.
J. Ratcliffe’as į Rusijos sostinę atvyko rugpjūčio 25 dieną. Tai buvo pirmasis viešai žinomas jo vizitas Rusijoje nuo tada, kai jis tapo CŽA direktoriumi, ir viena iš rečiausių tokio aukšto rango JAV pareigūno kelionių į šalį nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais.
Apie iš anksto neskelbtą vizitą sužinota Maskvos oro uoste pastebėjus JAV karinių oro pajėgų lėktuvą ir per miestą važiuojančią JAV diplomatinę automobilių koloną. Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbė, kad lėktuvas rugpjūčio 25-ąją nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste ir tą pačią dieną išskrido.
D. Trumpas neigia, kad CŽA perdavė perspėjimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 27 dieną kategoriškai neigė, kad CŽA direktorius Maskvoje perdavė perspėjimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO. Prezidentas taip pat pareiškė visiškai nesibaiminantis, kad Rusija galėtų pulti Aljanso valstybes.
D. Trumpas J. Ratcliffe’o kelionę pavadino „pusiau eiline“ ir susiejo ją su pastangomis užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. CŽA atsisakė komentuoti vizito tikslus.
Rusijos prezidento administracija rugpjūčio 26 dieną patvirtino, kad J. Ratcliffe’as kalbėjosi su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su V. Putinu nesusitiko. Pasak Kremliaus, prezidentas vėliau buvo informuotas apie įvykusius pokalbius.
Rusijos Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas kitą dieną patvirtino susitikęs su CŽA direktoriumi. Jis teigė, kad buvo aptarti abiejų žvalgybos institucijų kompetencijai priklausantys klausimai, o patį susitikimą vadino įprasta darbo dalimi.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pranešimus apie galimo Rusijos puolimo pavojų pavadino tikrovės neatitinkančiomis „gąsdinančiomis istorijomis“. Jis taip pat apkaltino Europos šalis vykdant labai agresyvią politiką Rusijos atžvilgiu.
Žvalgyba vertina ir paneigiamas Rusijos operacijas
Politikai ir žvalgybos tarnybos anksčiau yra įspėję, kad Rusija gali svarstyti atakas prieš NATO rytinio flango ypatingos svarbos infrastruktūrą, pasinaudodama Ukrainos dronais.
Naujausiuose JAV vertinimuose minimos ne tik galimos karinės provokacijos, bet ir kibernetinės, hibridinės bei kitos operacijos, kurias Maskva galėtų neigti ir kurios nesiektų įprastinio karinio puolimo lygio.
JAV pareigūnų susirūpinimą didino dronų įsiveržimai į NATO narės Rumunijos oro erdvę, 2026 metų liepą į Lenkiją įskriejusi Rusijos raketa ir Europoje padažnėję įtariami sabotažo bei kibernetiniai išpuoliai.
Prieš J. Ratcliffe’o vizitą Vašingtonas informavo Ukrainos sostinę Kyjivą apie į Maskvą vykstančią delegaciją. Ukraina buvo paprašyta delegacijos buvimo Rusijoje metu nesmogti Maskvai, Sankt Peterburgui ir kai kuriems šiauriniams Rusijos regionams.
Vizitas surengtas Rusijai intensyvinant puolimą Ukrainoje. 2026 metų vasarą smarkiai išaugo civilių aukų skaičius, o JAV tarpininkaujamos taikos derybos liko įstrigusios.
