Antradienį Liuksemburge vykusioje Europos Sąjungos (ES) Aplinkos taryboje ministrai patvirtino išvadas dėl pasirengimo artėjančiai Jungtinių Tautų (JT) bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijai (COP 30) ir aptarė Europos vandens atsparumo strategiją. Susitikime kalbėta apieEuropos vandenynų pakto aplinkosauginius aspektus ir įvardinti pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama Baltijos jūroje. Viena iš aktualiausių problemų – rusijos šešėlinis laivynas, kuris kelia rimtą grėsmę Baltijos jūros ekosistemai bei regioniniam saugumui.
Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ES šalių aplinkos ministrams ir Europos Komisijai (EK) pristatė Lietuvos iniciatyva parengtą neoficialų dokumentą dėl Rusijos šešėlinio laivyno ir jo keliamų grėsmių jūrų aplinkai, prie kurio prisijungė Čekija, Suomija, Estija, Latvija, Lenkija ir Švedija.
„rusijos šešėlinio laivyno veikla vykdoma nesilaikant galiojančių saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų, dėl to kyla rimtos ekologinės žalos rizika, grėsmė biologinei įvairovei ir silpnėja regioninės pastangos stiprinti taršos prevenciją bei Baltijos jūros saugumą. Taip pat šis laivynas naudojamas apeiti ES sankcijas ir finansuoti karą prieš Ukrainą. Akivaizdu, kad esamos priemonės nėra pakankamos, todėl Lietuva, kartu su regiono partnerėmis, atkreipė visų ES valstybių narių dėmesį ir paragino Europos Komisiją stiprinti ES pastangas užtikrinti Baltijos jūros ekosistemos saugumą ir ryžtingai kovoti su rusijos šešėlinio laivyno keliamomis grėsmėmis, ieškant veiksmingesnių ir koordinuotų priemonių“, – teigė K. Žuromskas.
Ruošiantis lapkritį Brazilijoje vyksiančiai Jungtinių tautų (JT) bendrosiosklimato kaitos konvencijos šaliųkonferencijai COP 30, ES aplinkos ministrai sutarė siekti, kad visos šalys iki 2035 m. pateiktų įpareigojančius veiksmus, padėsiančius įgyvendinti Paryžiaus susitarimo tikslą neviršyti 1,5°C atšilimo ribos. Taip pat bus siekiama spartesnio iškastinio kuro atsisakymo, švarios energetikos plėtros ir didesnės paramos mažiau išsivysčiusioms šalims, kad jos galėtų geriau prisitaikyti prie klimato kaitos.
„Lietuvos nuomone, COP 30 konferencijoje ES turi pirmiausia užtikrinti, kad būtų sutarta sumažinti pasaulinių klimato kaitos švelninimo užmojų atotrūkį, siekiant globalios temperatūros nepadidėjimo 1,5°C tikslo, patvirtinti Globalaus prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo vykdymo rodiklių sistemą ir pasiekti pažangos išplečiant šalių donorių ratą ir finansinius šaltinius ilgalaikiam klimato kaitos finansavimo tikslui iki 2035 m. vykdyti”, – Aplinkos tarybos posėdyje sakė aplinkos ministras K. Žuromskas.
Posėdyje taip pat pritarta Tarybos išvadoms dėl Europos vandens atsparumo strategijos, kuri buvo paskelbta š. m. vasarą. Joje siekiama užtikrinti apsirūpinimą švariu vandeniu ir sukurti Europoje tvarią, atsparią, pažangią bei konkurencingą vandens ekonomiką. Įgyvendinant šią strategiją, Europos investicijų bankas, bendradarbiaudamas su EK, parengs naują vandens programą bei konsultacinę vandens išteklių tvarumo priemonę ir jos įgyvendinimui 2025–2027 m. skirs daugiau kaip 15 mlrd. eurų. Taip pat bus skatinamas dirbtinio intelekto ir skaitmenizavimo procesų naudojimas, kad, pavyzdžiui, paprasčiau būtų galima aptikti vandens nuotėkį vamzdynuose.
„Pastaraisiais metais stebime stipresnį klimato kaitos poveikį vandens sistemoms, ypač žemės ūkiui ir natūralioms ekosistemoms. Vandens sistemų atsparumo stiprinimas yra labai svarbus ne tik siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu ir apsaugoti kraštovaizdžius, bet ir siekiant platesnio pasirengimo įvairioms kylančioms rizikoms. Vanduo yra bendras išteklius, todėl nepaprastai svarbu jį valdyti tvariai ir teisingai “, – sakė aplinkos ministras.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
