Estijos žvalgyba nemato ženklų, kad Rusija artimiausiu metu rengtų plataus masto invaziją į Estiją ar kitą NATO valstybę, tačiau sabotažo ir vadinamųjų teroro atakų daugėja, pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jo teigimu, sąjungininkams būtina šiuos veiksmus viešai priskirti Rusijai ir didinti spaudimą Maskvai.
Estijos pasienyje Rusijos pajėgų beveik neliko
Pasak M. Tsahknos, Rusijos pajėgos tebėra smarkiai įsitraukusios į karą Ukrainoje, todėl maždaug 290 kilometrų ilgio Estijos ir Rusijos sienos rusiškoji pusė dabar yra „beveik tuščia“.
Ministras palygino dabartinę padėtį su situacija prieš dešimtmetį, kai šiame regione buvo apie 120 tūkst. Rusijos karių, galėjusių pradėti veikti per 48 valandas.
Vis dėlto M. Tsahkna perspėjo, kad aktualesnę grėsmę kelia vis dažnesnės sabotažo ir „teroro atakos“, nepasiekiančios NATO 5-ojo straipsnio – kolektyvinės gynybos įsipareigojimo – taikymo slenksčio.
„Negalime tiesiog jų ignoruoti ir sakyti, kad tai tik atsitiktinis incidentas ar hibridinis išpuolis“, – sakė ministras.
Jo teigimu, tokius veiksmus būtina viešai priskirti Rusijai, kad visuomenė suprastų, jog tai nėra pavieniai atsitiktinumai. Rusijos taktiką M. Tsahkna palygino su mėginimu pamažu „išvirti Europą kaip varlę“ – dalimis didinti spaudimą, kurstyti eskalacijos baimę ir skaldyti Vakarų vienybę.
Estija 2025 metais užfiksavo apie 40 tūkst. kibernetinių atakų. Tai ypač svarbu Baltijos šaliai, kurioje beveik visos viešosios paslaugos teikiamos internetu.
M. Tsahkna taip pat priminė, kad 2025 metais trys Rusijos naikintuvai maždaug 12 minučių buvo pažeidę Estijos oro erdvę. Talinas dėl to inicijavo NATO 4-ojo straipsnio konsultacijas, rengiamas kilus grėsmei sąjungininkės saugumui, ir iškėlė incidentą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
NATO incidentus vis dar vertina atskirai
Buvusi JAV nuolatinė atstovė prie NATO Julianne Smith, šias pareigas ėjusi 2021–2024 metais, spalio 7 dieną žurnale „Foreign Affairs“ paskelbtoje analizėje perspėjo, kad Rusijos hibridinis karas pasiekė naują ir pavojingesnį etapą.
J. Smith teigimu, kai kurių rūšių Rusijai priskiriamų incidentų NATO teritorijoje per pastaruosius kelerius metus padaugėjo tris ar keturis kartus. Maskva esą taip pat vis mažiau stengiasi išsaugoti galimybę įtikinamai paneigti savo dalyvavimą.
Kaip pavyzdžius ji nurodė Rusijos dronų įsibrovimus į NATO valstybių oro erdvę, raketos nukritimą Lenkijoje ir sprogmenimis aprūpintus dronus prie Leipcigo/Halės oro uosto rytų Vokietijoje.
Lenkijos institucijos patvirtino, kad liepos 30 dieną šalies teritorijoje aptiktas objektas buvo netoli Maskvos pagaminta sparnuotoji raketa. Rugpjūčio 4 dieną prie Ukrainos lėktuvo Leipcigo/Halės oro uoste rastas sprogmenų turintis dronas buvo neutralizuotas. Rugsėjo 1 dieną Vokietijos tyrėjai paskelbė, kad jo konstrukcija, komponentai, sprogmenys ir detonatorius atitiko kitose Rusijos hibridinėse operacijose matytą modelį.
Reaguodama į šį incidentą Vokietija nuo rugsėjo 18 dienos uždarė Rusijos konsulatą Bonoje, išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pažadėjo siūlyti naujus asmenis bei subjektus įtraukti į Europos Sąjungos sankcijų sąrašus. Berlynas taip pat įsipareigojo stiprinti spaudimą Rusijos „šešėliniam laivynui“, naudojamam sankcijoms apeiti.
Maskva neigia vykdanti sabotažo kampaniją NATO šalyse. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę, atsakydamas į naujienų agentūros AP tyrimą, pareikalavo pateikti bent vieną įrodytą tokios kampanijos faktą.
J. Smith vertinimu, Rusija hibridinėmis atakomis siekia ardyti NATO vienybę, sėti abejones dėl 5-ojo straipsnio patikimumo ir parodyti Europos valstybėms, kad už paramą Ukrainai jos mokės vis didesnę kainą.
Didžiausia Aljanso silpnybe buvusi diplomatė laiko tai, kad kiekvienas incidentas dažniausiai tiriamas ir atremiamas atskirai. Dėl tokio fragmentiško atsako Maskva gali palaipsniui didinti riziką, nesulaukdama bendrų, atgrasančių pasekmių.
Sąjungininkai raginami griežtinti atsaką
NATO stiprina patruliavimą, žvalgybos informacijos mainus, kibernetinį atsparumą ir povandeninės infrastruktūros stebėjimą. Tačiau pats Aljansas, kaip karinė organizacija, negali skirti sankcijų ar išsiųsti Rusijos diplomatų – tokius sprendimus turi priimti valstybės ir Europos Sąjunga.
J. Smith pasiūlė hibridinius incidentus vertinti kaip vieną bendrą kampaniją, griežtinti sankcijas, aktyviau tikrinti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivus ir geriau saugoti povandeninę infrastruktūrą. Ji taip pat ragina suteikti NATO pajėgų Europoje vadui daugiau iš anksto nustatytų reagavimo įgaliojimų, o po kiekvienos atakos didinti paramą Ukrainai.
Pasak J. Smith, tolesnis eskalavimas gali baigtis daugybe aukų arba tiesioginiu ginkluotu Rusijos ir NATO valstybės susidūrimu, po kurio sąjungininkams tektų spręsti dėl 5-ojo straipsnio taikymo.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pateikė ryžtingesnį oficialų vertinimą. Pasak jo, Aljansas turi reikiamus reagavimo planus ir panaudos visas būtinas priemones, o veiksmingiausias atsakas į Rusijos veiksmus būtų didesnis ginklų tiekimas Ukrainai.
M. Tsahkna taip pat paragino didinti spaudimą Maskvai sankcijomis bei kitomis atsako priemonėmis ir stiprinti Ukrainos gebėjimą smogti taikiniams Rusijos gilumoje. Estijos ministro vertinimu, V. Putinas supranta tik jėgos kalbą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys savo ruožtu teigė, kad sąjungininkų žvalgyba mato riziką, jog Rusija gali geografiškai plėsti spaudimą rengdama atakas prieš kritinę infrastruktūrą. Jis perspėjo, kad Maskva mėgins „paversti šaltį ginklu“, todėl Europa turi didinti paramą Ukrainai.
