Europos Komisija pristatė kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, kurioje išdėstytos aiškios veiksmų gairės, kaip remti jaunuosius ūkininkus ir pritraukti daugiau žmonių ūkininkauti. Strategija siekiama iki 2040 m. jaunųjų ūkininkų dalį ES padvigubinti, kad jaunieji ir nauji ūkininkai sudarytų apie 24 proc. Europos ūkininkų.
Šiuo tikslu Europos Komisija rekomenduos valstybėms narėms, ypač atsiliekančioms šioje srityje, bent 6 proc. savo žemės ūkio išlaidų investuoti į priemones, kuriomis skatinama kartų kaita, su galimybe sutelkti papildomų išteklių. Strategijoje taip pat numatyta iki 2028 m. parengti nacionalines kartų kaitos žemės ūkyje strategijas, kuriomis, remiantis Komisijos rekomendacijomis, būtų šalinamos esamos kliūtys ir apibrėžiamos tikslinės paramos priemonės. Visos šios pastangos užtikrins tvarų, atsparų ir patrauklų žemės ūkio sektorių ateityje.
Už žemės ūkį ir maisto sektorių atsakingas Europos Komisijos narys Christophe’as Hansenas sakė: „Mūsų apsirūpinimo maistu saugumas ir kaimo bendruomenių ateitis priklauso nuo naujos kartos. Šiandien paramą jauniesiems ir naujiems ūkininkams laikome politiniu prioritetu. Norime, kad kiekvienas jaunas žmogus, svajojantis apie ūkininkavimą, matytų realų kelią į priekį, kuriame būtų mažiau kliūčių ir daugiau paramos. Todėl, be kita ko, prašome kiekvienos valstybės narės imtis konkrečių nacionalinių strategijų ir realių investicijų. Tai reiškia kliūčių pašalinimą ir galimybių kūrimą, kad žemės ūkis išliktų perspektyviu ir patraukliu karjeros pasirinkimu.“
Strategijos įgyvendinimas. Tolesni veiksmai kartų kaitai užtikrinti
Strategija siekiama remti ir parengti naują ES ūkininkų kartą. Ja pripažįstama, kad jaunieji ūkininkai susiduria su specifiniais iššūkiais, kuriuos reikia spręsti konkrečiais veiksmais visais valdymo lygmenimis (ES, nacionaliniu ir regioniniu) visose politikos srityse.
Siekiant šio tikslo strategijoje nustatytos penkios pagrindinės veiksmų sritys: galimybė naudotis žeme, finansavimas, įgūdžiai, deramas gyvenimo lygis kaimo vietovėse ir parama perduodant ūkį. Kiekvienos srities uždaviniai sprendžiami įgyvendinant tikslines pavyzdines iniciatyvas, kaip antai:
- Kitoje BŽŪP siūlomas privalomas pradinis priemonių rinkinys jauniesiems ūkininkams, kad jiems būtų lengviau patekti į sektorių ir jame įsikurti, taikant išsamų intervencinių priemonių rinkinį, įskaitant vienkartinę įsikūrimo išmoką iki 300 000 EUR.
- Tikslingesnis lėšų skyrimas jauniesiems ūkininkams.
- Bendradarbiavimas su EIB kuriant garantijų sistemas ir (arba) palūkanų subsidijas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti finansavimą.
- Europos žemės stebėjimo centro sukūrimas, siekiant padidinti informacijos apie žemę skaidrumą. Tai padės ūkininkams gauti galimybę naudotis prieinama žeme, remti ūkio perdavimo procesą, teikti informaciją politikos formavimo tikslais ir užkirsti kelią spekuliavimui žeme, tad naujiems ūkininkams bus paprasčiau pradėti ūkininkauti.
- Atitinkamų su ūkio perdavimu susijusių kartų kaitos aspektų įtraukimas į Europos semestrą ir pensijų, išėjimo į pensiją ir ūkio perdavimo reformų įtraukimas į nacionalinės politikos sistemas, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos laiku perduoti ūkį ir užtikrinti žemės nuosavybės judumą.
- Raginimas jauniesiems ūkininkams dalyvauti programoje „Erasmus jauniesiems verslininkams“, kad jie galėtų mokytis gerosios ūkininkavimo praktikos užsienyje arba diversifikuoti savo pajamas mokydamiesi iš kitų sektorių.
- Gerų gyvenimo sąlygų kaimo vietovėse skatinimas, kartu remiant vietos plėtrą ir jaunimo bei moterų dalyvavimą.
- Bendras finansavimas ūkininkų pavadavimo paslaugoms jų ligos, atostogų ar priežiūros metu, siekiant pagerinti jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Pagrindiniai faktai
Žemės ūkis Europoje sensta greičiau nei kiti sektoriai. Šiuo metu vidutinis ūkininko amžius ES yra 57 metai; tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Šis disbalansas kelia grėsmę ilgalaikiam apsirūpinimo maistu saugumui, ES strateginiam savarankiškumui maisto gamybos srityje ir Europos žemės ūkio tvarumui.
Be to, kaimo vietovėse gyvena vis mažiau jaunimo. 2013–2019 m. Europos Sąjungos valstybėse narėse kaimo vietovėse gyvenančių 15–24 m. jaunuolių skaičius sumažėjo nuo 3,6 mln. iki 1,9 mln., o 25–29 m. jaunuolių – nuo 6,9 mln. iki 5,9 mln.
Daug vyresnio amžiaus ūkininkų valdo nuosavą žemę, o jaunesnės kartos ūkininkai dažnai priversti ją nuomotis – nuomodamiesi jie valdo 15 mln. hektarų žemės, o turėdami nuosavybės teisę –10 mln. hektarų. Galimybė naudotis žeme, įperkami kreditai ir pagrindiniai įgūdžiai tebėra pagrindinės kliūtys jauniesiems ūkininkams. 2022 m. Europos Sąjungoje jauniesiems ūkininkams trūko 14,1 mlrd. EUR vertės finansavimo, t. y. jiems teko 22 proc. viso sektoriaus finansavimo deficito.
Daugiau informacijos
Komunikatas
Klausimai ir atsakymai
Žemės ūkio ir kaimo plėtros portalo tinklalapis
Visas pranešimas spaudai (anglų k.)
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje informacija
