Europos valstybių ministrai rugsėjo 26 dieną Miunchene, Vokietijoje, aptarė ES išorės sienų apsaugos stiprinimą, veiksmingesnį migrantų grąžinimą ir praktinį Migracijos ir prieglobsčio pakto įgyvendinimą. Susitikimui vadovavęs Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas paragino sukurti naują Europos migracijos krizių mechanizmą.
Vokietija siūlo naują krizių mechanizmą
Antrajame Miuncheno migracijos susitikime dalyvavo ir Lietuvos atstovai. „15min“ skelbė apie 17 ES ir Jungtinės Karalystės ministrų, o oficialiame Švedijos vyriausybės pranešime nurodyta, kad buvo atstovaujama 18 Europos valstybių. Tarp jų buvo ne tik ES narės, bet ir Jungtinė Karalystė, Šveicarija bei Lichtenšteinas.
Susitikime taip pat dalyvavo Austrijos, Belgijos, Čekijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Airijos, Prancūzijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Maltos, Nyderlandų ir Švedijos atstovai. Ministrai tarėsi praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo birželio 12 dienos, kai pradėtos taikyti ES Migracijos ir prieglobsčio pakto taisyklės.
„Reikia naujo Europos migracijos krizės mechanizmo“, – pareiškė A. Dobrindtas. Jo siūlomos taisyklės turėtų apibrėžti, kada masinis neteisėtas sienos kirtimas laikomas ekstremalia padėtimi, nustatyti bendrą Europos atsaką ir leisti paspartinti dalies atvykėlių grąžinimą.
Vokietijos ministro teigimu, tokias migracijos bangas gali skatinti dezinformacija, žmonių kontrabandininkai ir nusikalstamos grupuotės, todėl jos nebūtinai yra humanitarinės ekstremaliosios situacijos.
Kaip pavyzdį jis nurodė liepos pabaigos migrantų antplūdį į Seutą – Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje, besiribojančią su Maroku. „Reuters“ duomenimis, tuo metu į Seutą pateko daugiau kaip 72 tūkst. žmonių. Dauguma vėliau išvyko, tačiau Ispanijos institucijos skaičiavo, kad teritorijoje liko apie 12 tūkst. migrantų, tarp jų – nepilnamečių.
„Frontex“ pagalba pasienį pasiektų per parą
A. Dobrindtas pasiūlė Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ sukurti specialias greitojo reagavimo pajėgas. Masinio atvykimo atveju jos turėtų pradėti teikti pagalbą paveiktai valstybei per 24 valandas.
Vokietijos ministras taip pat siekia, kad „Frontex“ atliktų didesnį vaidmenį grąžinant teisės pasilikti Europoje neturinčius migrantus.
Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska rugsėjo 17 dieną paprašė Europos Komisijos parengti teisinių pakeitimų, kurie per tokias krizes kaip Seutoje leistų greičiau vykdyti grąžinimo ir tarptautinės apsaugos procedūras.
Ispanijos vyriausybė pranešė gavusi 114,7 mln. eurų ES skubios pagalbos Seutos ir Meliljos – kitos Ispanijos teritorijos Šiaurės Afrikoje – migrantų priėmimo bei patikros pajėgumams stiprinti. F. Grande-Marlaska kartu paneigė, kad migrantai iš Seutos antriniu būdu juda į žemyninę Ispaniją.
Seutoje vykdoma „Frontex“ operacija „Minerva“ pratęsta iki 2026 metų gruodžio pabaigos. Europolas, ES teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra, į teritoriją taip pat pasiuntė savo kovos su neteisėtu migrantų gabenimu centro atstovą.
Migracijos srautai mažėja, bet žūčių daugėja
Už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Magnusas Brunneris sienų apsaugą pavadino pagrindine ES reformų dalimi. Pasak jo, patys europiečiai turi spręsti, kas gali pasilikti Europoje, o teisės pasilikti neturintys asmenys turi išvykti.
M. Brunnerio teigimu, neteisėta migracija per dvejus metus sumažėjo 55 proc., o vien per pastaruosius metus – dar maždaug trečdaliu.
ES ir kitose į bendrą Europos statistiką įtrauktose šalyse pirmąjį 2026 metų pusmetį pateikta apie 332 tūkst. tarptautinės apsaugos prašymų. Tai 17 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu ir mažiausias pirmojo pusmečio skaičius nuo 2021-ųjų.
Iki rugsėjo 15 dienos Europos krantus jūra pasiekė beveik 60 tūkst. migrantų ir pabėgėlių – maždaug 39 proc. mažiau nei prieš metus. Tačiau žuvusių arba dingusių žmonių skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 1 999 iki mažiausiai 2 292.
