Formuojant 2027 metų biudžetą bus siekiama subalansuoto valstybės skolos augimo, tačiau dėl saugumo ir gynybos finansavimo jos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) gali didėti, sakė finansų ministras Taurimas Valys.
T. Valio teigimu, 2027 metais valstybės skola geriausiu atveju galėtų priartėti prie 49 proc. BVP, tačiau neviršyti pusės šalies BVP.
Ministras neatmetė ir judėjimo link 60 proc. BVP ribos, jeigu to pareikalautų gynybos finansavimas, Lietuvos indėlis į taikos procesus Ukrainoje ar Ukrainos finansavimo poreikiai.
ES fiskalinės drausmės orientyrai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skola – 60 proc. BVP. 2026 metų valstybės biudžete deficitas numatytas 2,8 proc. BVP, o valdžios sektoriaus skola – 45,4 proc. BVP.
T. Valys sakė, kad mažesnis įsiskolinimas padeda išlaikyti geresnį šalies kredito reitingą ir kapitalo rinkose skolintis palankesnėmis sąlygomis. Todėl, jo teigimu, reikės išlaikyti pusiausvyrą tarp gynybos poreikių ir tvarių viešųjų finansų.
Eurostato preliminariais duomenimis, 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos valdžios sektoriaus skola siekė 36,26 mlrd. eurų, arba 42,3 proc. BVP. Palyginti su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, jos santykis su BVP padidėjo 2,9 procentinio punkto – nuo 39,5 proc.
Valstybės kontrolės Nepriklausoma fiskalinė institucija prognozuoja, kad 2026–2029 metais valdžios sektoriaus skola didės nuo 45 iki 55,3 proc. BVP, o išlaidos palūkanoms – nuo 1,1 mlrd. iki 1,8 mlrd. eurų.
Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė perspėjo, kad neatsiradus tvarių papildomų pajamų šaltinių gali tekti rinktis tarp gynybos finansavimo ir kitų išlaidų mažinimo. Valstybės kontrolė nurodo, kad gynybos išlaidoms taikoma fiskalinė išlyga galios iki 2028 metų.
