Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad Latvijos nacionalinei oro bendrovei „airBaltic“ neišsprendus finansinių sunkumų ir nepateikus veiklos perspektyvų garantijų Lietuvai tapti jos akcininke būtų neatsakinga.
Prezidentas ragina pirmiausia pertvarkyti bendrovę
G. Nausėdos teigimu, prieš žadėdama investuoti Lietuva privalo įvertinti visus finansinius aspektus ir rizikas bei suprasti, kaip būtų užtikrintas „airBaltic“ grįžimas prie pelningos veiklos.
„Bendrovės padėtis nėra paprasta, matome, kad bendrovei reikia atlikti labai radikalius sprendimus, kad sumažintų sąnaudų lygį ir padidintų pajamingumą“, – rugpjūčio 21 dieną žurnalistams sakė šalies vadovas.
Pasak prezidento, kol tokių garantijų nėra, Lietuva neturėtų teikti dosnių pažadų. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šalis suinteresuota sėkminga „airBaltic“ veikla ir didesniu skrydžių skaičiumi.
Sklandus oro susisiekimas Lietuvai bus ypač svarbus 2027 metų sausį–birželį, kai šalis pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai. G. Nausėda pažymėjo, kad tuo metu padaugės veiklos ir kelionių.
„airBaltic“ ieško šimtų milijonų eurų
Atsižvelgusi į 2025 metų finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuotą pirminį viešą akcijų siūlymą. Bendrovė nebelaiko IPO galimu kapitalo šaltiniu 2026 metais.
Oro bendrovė prognozuoja, kad šiemet jos laisvas pinigų srautas bus neigiamas. 2026–2027 metų žiemos sezono veiklai finansuoti jai reikės papildomos 100–150 mln. eurų injekcijos.
„airBaltic“ valdybos patvirtintame verslo plane taip pat numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo. Tam būtų panaudotas esamų, 2029 metais išperkamų prioritetinių obligacijų užstato paketas. Plane numatytas ir 100 mln. eurų naujas nuosavas kapitalas bei dalies dabartinių obligacijų pavertimas bendrovės kapitalu.
„airBaltic“ vadovas Erno Hildénas 225 mln. eurų tarpinio finansavimo užsitikrinimą įvardijo kaip vieną svarbiausių bendrovės prioritetų. Valdybos pirmininkas Andrejs Martinovs teigė tikintis, kad tokį finansavimą įmanoma pritraukti.
2025 metais „airBaltic“ patyrė 44,337 mln. eurų nuostolių – jie buvo 2,7 karto mažesni nei 2024-aisiais. Bendrovės apyvarta padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų.
Pagal naują verslo planą iki 2026 metų pabaigos „airBaltic“ flotilę ketinama sumažinti nuo 54 iki 36 lėktuvų. Aviacijos profesinės sąjungos vertinimu, darbo gali netekti iki 30 proc. bendrovės darbuotojų.
Latvija leido valstybei prisidėti prie finansų stabilizavimo
Latvijos parlamentas rugpjūčio 20 dieną galutinai pritarė galimam valstybės dalyvavimui stabilizuojant „airBaltic“ finansus. Numatyta iki 30 mln. eurų skirti tarpinio finansavimo obligacijoms pirkti, o 50 mln. eurų esamų obligacijų galėtų būti paversta bendrovės kapitalu. Už įstatymą balsavo 54 parlamentarai, prieš – 21, vienas susilaikė.
Latvijos valstybei šiuo metu priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų. Vokietijos aviacijos grupei „Lufthansa“ priklauso 10 proc., bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., kitiems akcininkams – 0,01 proc.
Lietuvos premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau yra sakęs, kad Vyriausybė svarstytų Latvijos pasiūlymą tapti „airBaltic“ dalininke, tačiau investicija turėtų būti ekonomiškai pagrįsta.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas galimą investiciją vadino neracionaliu ir emociniu sprendimu, galinčiu pareikalauti vis naujų lėšų. Balandžio 22 dieną ministras nurodė, kad Lietuva nebuvo gavusi nei oficialaus pasiūlymo pirkti „airBaltic“ akcijų, nei Latvijos atstovų kreipimosi prisidėti prie bendrovės veiklos koordinavimo.
