Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 3 dieną pareiškė, kad jo kritika švietimo, mokslo ir sporto ministrei Ramintai Popovienei nereiškia raginimo ją atleisti. Šalies vadovo teigimu, dabar yra metas kartu spręsti švietimo problemas, o ne „kirsti galvas“.
Prezidentas ragina tesėti pažadus mokytojams
„Tikrai norime kalbėtis apie tas problemas, kurios egzistuoja, jų, toli gražu, yra ne tik švietimo sektoriuje, bet ir kitur. Nesupaprastinkite klausimo, nuolat mėgstate suplokštinti – jeigu kažkur, kažką pakritikavai, tai kada nuims arba kada nukirs galvą? Ne galvų kirtimo metas dabar“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.
Prezidentas ragino skirtingas valdžios grandis kartu ieškoti sprendimų, kurie pagerintų padėtį švietimo sistemoje. Jis taip pat pabrėžė būtinybę įgyvendinti mokytojams duotus pažadus.
„Man atrodo, tikrai niekas nesame skirtingose barikadų pusėse. Visi norime to paties, tik galbūt kitą kartą reikia ir daugiau ryžto, ir noro kalbėtis, ir spręsti problemas kartu“, – teigė šalies vadovas.
Rugsėjo 1 dieną „Žinių radijui“ G. Nausėda sakė susidaręs įspūdį, kad Vyriausybė linkusi problemas „sušluoti po kilimu“. Jis klausė, ar švietimo ministrė jas iš tiesų sprendžia, ar tik imituoja sprendimą. Paklaustas, ar vis dar pasitiki R. Popovienės darbu, prezidentas tiesiogiai neatsakė.
G. Nausėda kritikavo mokinių pasiekimų kartelių mažinimą ir didėjantį mokytojų administracinį krūvį. Jis taip pat priminė įsipareigojimą pedagogų atlyginimus išlaikyti ties 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio riba.
Ministrė atmeta darbo imitavimo kritiką
R. Popovienė rugsėjo 1 dieną atsakė gerbianti prezidento nuomonę, tačiau tvirtino nesijaučianti imituojanti darbą. Ministrė teigė vykdanti Vyriausybės programą.
Jos vertinimu, šalies vadovo kritika pirmiausia buvo susijusi su sprendimais dėl dešimtokų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, vadinamo PUPP, kartelės.
G. Nausėdai paskelbus, kad artimiausiu metu ketina susitikti su ministre, R. Popovienė rugsėjo 2 dieną sakė dar negavusi kvietimo ir jo lauksianti.
Tą pačią dieną premjeras Mindaugas Sinkevičius pareiškė pasitikintis švietimo ministre bei matantis jos darbus ir pastangas. Vyriausybės vadovas taip pat pranešė inicijavęs R. Popovienės vadovaujamą darbo grupę, kuri turi peržiūrėti visos švietimo sistemos problemas. Pirmasis šios grupės posėdis įvyko rugpjūčio 31 dieną.
Seimas PUPP kartelę atidėjo iki 2029 metų
Seimas rugpjūčio 25 dieną pritarė prezidento veto ir jo pateiktiems pasiūlymams. Už įstatymą su G. Nausėdos pataisomis balsavo 98 parlamentarai, prieš buvo 3, o 2 susilaikė.
Po šio sprendimo reikalavimas pagrindinį išsilavinimą susieti su bent slenkstiniu PUPP rezultatu įsigalios 2029 metų rugsėjo 1 dieną, užuot buvęs visiškai panaikintas. Iki tol pagrindiniam išsilavinimui įgyti pakaks baigti pagrindinio ugdymo programą ir dalyvauti lietuvių kalbos bei matematikos PUPP, neatsižvelgiant į gautus rezultatus.
2022 metais priimtos Švietimo įstatymo pataisos numatė, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas per PUPP surinkus ne mažiau kaip 4 balus. Iš pradžių šį reikalavimą ketinta taikyti nuo 2024 metų, tačiau vėliau jo įsigaliojimas buvo nukeltas į 2026-uosius.
Šių metų liepos viduryje Seimas nutarė atsisakyti nuo rugsėjo 1-osios turėjusios įsigalioti kartelės. Liepos 16 dieną į prezidentą dėl šio sprendimo kreipėsi 36 švietimo, mokslo, verslo ir visuomeninės organizacijos. Jos tvirtino, kad kartelės panaikinimas mokymosi spragų neišspręstų, ir ragino įstatymo pakeitimą vetuoti.
G. Nausėda liepos pabaigoje įstatymą grąžino parlamentui svarstyti iš naujo, o Seimas galiausiai pritarė jo siūlymui reikalavimo neatsisakyti, bet įsigaliojimą nukelti iki 2029 metų.
