Kasmet pavasarį, nutirpus sniegui ir pradžiūvus žemei, ugniagesiai sulaukia vis daugiau pranešimų apie degančią žolę. Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnyba įspėja, kad žolės deginimas yra griežtai draudžiamas ir primena apie gresiančias baudas bei žalą gamtai.
Tokie gaisrai ne tik eikvoja didelius ugniagesių resursus, bet ir sukelia didžiulę žalą gamtai bei turtui. Liepsnose žūsta augalai, sėklos, vabzdžiai, gyvūnai ir perintys paukščiai. Neretai ugnis persimeta į gyvenamuosius namus, miškus, ūkinius pastatus, o tokie gaisrai gali baigtis tragiškai – žmonių žūtimi.
Be to, deganti žolė smarkiai teršia aplinką. Į orą išsiskiria toksiškos dujos ir kenksmingos dalelės, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų ir neorganinių atliekų. Tai kelia pavojų ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai.
Žolės deginimas yra laikomas rimtu pažeidimu, už kurį gresia administracinė atsakomybė. Pažeidėjams gali būti skiriamos baudos, taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Ūkininkai, deginantys žolę, rizikuoja netekti Europos Sąjungos išmokų.
Jei pastebėjote degant žolę, nedelsdami imkitės veiksmų. Jei ugnis nedidelė, bandykite ją užgesinti patys: užplakite liepsną šakomis, užtrypkite kojomis, užpilkite vandeniu arba smėliu. Jei ugnis jau išplitusi, apibrėžkite ją grioviais, kad liepsna neplistų toliau. Jei matote, kad su ugnimi susidoroti nepavyks, nedelsdami kvieskite ugniagesius gelbėtojus skubios pagalbos telefonu 112.
Ugniagesiai gelbėtojai primena pagrindinius draudimus ir rekomendacijas:
* Draudžiama deginti sugrėbtas žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų ir kitas augalinės kilmės atliekas miestuose ir miesteliuose, miškuose, aukštapelkėse, durpingose vietose arba arčiau kaip 100 metrų nuo miško.
* Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas, nes ugnis gali greitai išplisti į miškus ir gyvenvietes, o pasekmės gali būti skaudžios ir neprognozuojamos.
* Būkite atsargūs su ugnimi: nemėtykite degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
* Augalinės kilmės atliekas kaimo vietovėse deginkite tik sugrėbtas į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau pats aplinkai draugiškiausias būdas – kompostavimas.
* Pagal aplinkosaugos reikalavimus, augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik tada, kai nėra galimybių jų kompostuoti arba kai kompostavimas gali paskatinti augalų kenkėjų plitimą. Tokiu atveju deginimas turi būti nuolat prižiūrimas, o baigus deginti smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti vandeniu arba smėliu.
* Laužą kurkite tik tam skirtose vietose, įvertinkite saugumą. Nekurkite laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigę kūrenti, užpilkite žarijas vandeniu.
* Priminkite vaikams apie pavojus, susijusius su žaidimais su ugnimi. Už gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.
* Šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus, kūrenamus kietuoju kuru, galima naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
* Pamačius degančią žolę, nedelsdami bandykite ją užgesinti patys arba kvieskite ugniagesius telefonu 112.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudas už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Baudos siekia nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams gali būti skiriamos baudos nuo 30 iki 170 eurų už vengimą imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus gaisrą savo žemėje. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą asmenims gresia baudos nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
Priešgaisrinės tarnybos ragina gyventojus būti atsakingais, nelikti abejingais pastebėjus gaisrą ar asmenis, deginančius žolę.
