Širdies ligos nėra tik vyresnio amžiaus žmonių problema, infarktas ne visada prasideda nuo stipraus krūtinės skausmo, o gera fizinė forma negarantuoja sveikos širdies. Tai – tik keli iš daugelio visuomenėje paplitusių mitų, kurie, anot medikų, dažnai tampa priežastimi delsti kreiptis pagalbos. Dėl klaidingų įsitikinimų dalis žmonių net nežino, kad yra persirgę infarktu. Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Širdies centro gydytojo kardiologo Roberto Pranevičiaus, didžiausia problema yra ne informacijos stoka, o klaidingas įsitikinimas, kad širdies ligos visada pasireiškia dramatiškai.
Mitai rašo skaudžius scenarijus
R. Pranevičius pastebi, kad pacientų pokalbiuose nuolat kartojasi tie patys mitai: širdies ligos kamuoja tik senjorus, infarktas visada prasideda stipriu krūtinės skausmu, o sportuojantys žmonės negali sirgti širdies ligomis. Taip pat populiaru manyti, kad širdies permušimai tėra streso pasekmė, o viena puiki elektrokardiograma (EKG) garantuoja gerą širdies sveikatą.
„Pavojingiausi yra mitai apie amžių ir būtiną skausmo svarbą, nes jie tiesiogiai atitolina žmogaus apsisprendimą kreiptis į gydytoją. Daugelis mano, kad „dar per anksti“ sirgti arba kad pojūčiai yra per menki rimtai problemai. Deja, prarastas laikas lemia, kokios sunkios gali būti ligos pasekmės“, – teigia specialistas.
Nors vyresnis amžius didina riziką, jaunesni pacientai nėra apsaugoti. Nuo vaikystės ar paauglystės kraujagyslėse besiformuojanti aterosklerozė ir jos pasekmės dažnai priklauso ne nuo gimimo datos, o nuo ilgus metus besikaupiančių rizikos veiksnių: rūkymo, aukšto kraujospūdžio, antsvorio, netinkamos mitybos ar mažo fizinio aktyvumo. Todėl pastaraisiais metais infarktas vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems nei 40 metų žmonėms.
„Ne mažiau pavojingas yra įsitikinimas, kad infarktas visada prasideda gniuždančiu skausmu krūtinėje. Realybė kitokia: apie penktadalis infarktų yra vadinamieji tylūs, kai pacientai simptomų nejaučia arba juos priskiria kitoms priežastims. Moterims situacija dar sudėtingesnė – beveik pusė jų nejaučia krūtinės skausmo, vietoj to gali pasireikšti dusulys, pykinimas, silpnumas, nugaros, žandikaulio ar pilvo skausmas. Todėl diagnozė neretai nustatoma gerokai vėliau“, – aiškina kardiologas.
Vieno tyrimo neužtenka
Dar vienas paplitęs mitas – kad sportuojantys žmonės negali sirgti širdies ligomis. Nors reguliarus fizinis krūvis stiprina širdies raumenį, sulėtina pulsą ir didina širdies tūrį (vadinamoji „sportininko širdis“), panašūs pokyčiai kartais gali slėpti pavojingus susirgimus, pavyzdžiui, širdies raumens ligas. Todėl vien gera savijauta ar puiki fizinė forma neleidžia priimti pasvertų sprendimų. Dažnai sunku atskirti, kur yra fiziologinė adaptacija, o kur – liga. Todėl intensyviai sportuojantiems svarbūs periodiniai kardiologiniai tyrimai, o ne vien pasitikėjimas savo organizmu.
Klaidinga manyti, kad visi širdies permušimai atsiranda dėl streso. Nors dauguma pavienių ekstrasistolių nepavojingos, pakartotiniai permušimai, atsirandantys fizinio krūvio metu arba lydimi galvos svaigimo, dusulio ar alpimo, gali signalizuoti rimtus širdies ritmo sutrikimus.
Taip pat klaidinga manyti, kad viena EKG, atlikta gydytojo kabinete, paneigia visas širdies ligas. Tyrimas užfiksuoja vos kelias sekundes širdies veiklos. Jei ritmo sutrikimo tuo metu nėra, tyrimas gali būti normalus, nors problema pasireikš vėliau. Vienas normalus tyrimas nėra ilgalaikis sveikatos pažymėjimas.
Atsakomybė ir prevencija
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi. Nors mirtingumo rodikliai nežymiai mažėja, situacija tebėra viena prasčiausių Europos Sąjungoje. R. Pranevičius pastebi, kad praktikoje dažniau susiduriama su pacientais, kurie per ilgai laukia, manydami, kad jiems „dar per anksti“ sirgti arba kad pojūčiai „netinka“ įsivaizduojamam širdies priepuolio vaizdui.
„Širdies liga neturi vieno teisingo scenarijaus – nei pagal amžių, simptomus ar fizinę formą. Kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus, turėtų žinoti savo pagrindinius rizikos veiksnius: kraujospūdį, cholesterolio lygį, gliukozės rodiklius, šeimos anamnezę, gyvenimo būdą. Svarbu nelaukti dramatiško simptomo, o pradėti galvoti apie prevenciją dabar“, – perspėja kardiologas.
Daugelis tikisi, kad jų būklė neatitinka klasikinio širdies priepuolio vaizdo, todėl uždelsia kreiptis pagalbos valandomis ar net dienomis. Išeminės širdies ligų gydyme laikas yra vienas svarbiausių veiksnių – kuo greičiau atkuriamas kraujo tekėjimas vainikinėje arterijoje, tuo mažiau žalos padaroma širdies raumeniui. Klinikiniai tyrimai rodo, kad kiekviena papildoma valanda iki intervencinio gydymo gali padidinti mirštamumą apie 55 proc., o kiekvienas 30 minučių delsimas prideda apie 7,5 proc. papildomos rizikos.
Panašus scenarijus kartojasi ir sergant prieširdžių virpėjimu. Šis ritmo sutrikimas ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, tačiau negydomas reikšmingai padidina insulto riziką. Laiku nustačius diagnozę ir pradėjus gydymą, tokios rizikos galima išvengti.
Kardiologas primena: jei atsiranda naujas ar pasikartojantis dusulys, neįprastas nuovargis, permušimai ar spaudimas krūtinėje, neverta bandyti patiems spręsti, ar tai pakankamai rimta. Geriausia tiesiog pasitikrinti. Statistika rodo, kad iki 80 proc. priešlaikinių infarktų ir insultų būtų galima išvengti laiku atpažinus ir suvaldžius rizikos veiksnius. Todėl kraujospūdį, cholesterolio rodiklius ir pulsą verta žinoti taip pat gerai, kaip ir telefono numerį.
