Pastaruoju metu Lietuvoje dažnėja atvejų, kai iš Baltarusijos atskrendantys meteorologiniai balionai gabena kontrabandą ir trikdo oro erdvės veiklą. Vien per savaitę Lietuvos oro erdvė buvo laikinai uždaryta net keturis kartus. MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto praktikos profesorius dr. Gediminas Kazėnas sako, kad tai – realus mūsų saugumo grandinių išbandymas: nuo pasienio iki oro gynybos.
Pasak eksperto, nors institucijų reakcija kol kas pakankamai greita, ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai teks stiprinti technologinius, kriminalistinius ir diplomatinius instrumentus, kad tokio pobūdžio provokacijos netaptų įprasta politinės darbotvarkės dalimi.
– Pastarosiomis dienomis Lietuvos oro erdvę vis dažniau pažeidžia iš Baltarusijos pusės atskriejantys balionai. Ar tai – tiesiog kūrybiškesnė kontrabandos forma, ar vis dėlto turime reikalą su simboliniu geopolitiniu spaudimu, galbūt net provokacija, skirta testuoti Lietuvos reakciją?
– Šis reiškinys nėra naujas. Aš to nelaikyčiau nauja, sunkiąja geopolitinio spaudimo forma – greičiau tai yra patobulėjusi kontrabandos forma. Aišku, ji turbūt nėra atskirta nuo Baltarusijos valstybinių struktūrų – daug kas neabejoja, kad šios operacijos susijusios su režimu. Be to, tokių balionų paleidimas reikalauja specifinių žinių ir koordinacijos, todėl tai nevyksta pavienių kontrabandininkų lygiu – tai sudėtingesnis, koordinuotas veiksmas, kuriame galima įžvelgti įvairių institucijų dalyvavimą.
– Šių incidentų dažnėjimas, regis, tampa nauju fonu Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose. Ką tai sako apie dabartinę santykių dinamiką? Ar galima kalbėti apie hibridinio konflikto fazės intensyvėjimą regione?
– Aš nebūčiau linkęs sakyti, kad tai reiškia hibridinio konflikto fazės intensyvėjimą. Manau, jog taip vertinti būtų pernelyg kategoriška. Patys pasieniečiai pastebi, kad kontrabandos srautai iš tiesų mažėja, todėl greičiausiai šiuos incidentus lėmė tam tikras sutapimas – galbūt palankesnės meteorologinės sąlygos, leidusios balionams dažniau patekti į mūsų oro erdvę.
Kalbant apie Lietuvos ir Baltarusijos santykius, nemanau, kad matome kokių nors naujų tendencijų, diplomatinių santykių lygis jau seniai yra labai žemas. Tad reikšmingesnių pokyčių šioje dinamikoje nematyčiau. Lietuva, kaip ir iki šiol, reaguoja į situaciją atsakingai, o pasieniečiai savo darbą atlieka profesionaliai, užtikrindami valstybės sienos saugumą.
– Per savaitę Lietuvos oro erdvė laikinai buvo uždaryta net keturis kartus, keturis kartus stabdyta ir Vilniaus oro uosto veikla. Kaip vertintumėte tokį atsargumo lygį – ar tai adekvatus atsakas į neapibrėžtą grėsmę, ar signalas, kad valstybė testuoja savo krizių valdymo mechanizmus?
– Manau, kad toks atsargumo lygis yra visiškai adekvatus. Aviacijoje saugumas visada yra absoliutus prioritetas – čia negalima rizikuoti nei menkiausia tikimybe, kuri galėtų kelti grėsmę žmonių gyvybėms. Net menkiausias pavojus turi būti vertinamas labai rimtai. Todėl nors kai kam gali atrodyti, kad reaguojama pernelyg jautriai ar griežtai, iš aviacijos saugumo perspektyvos toks atsakas yra visiškai suprantamas ir būtinas.
Kartu šią situaciją galima vertinti kaip savotišką testą mūsų valstybės atsparumui ir krizių valdymo mechanizmams. Tai ne dirbtinai organizuotos pratybos, o reali patirtis, leidžianti įvertinti, kaip veikia mūsų reagavimo grandinės – nuo pasienio tarnybų iki oro gynybos pajėgų. Dabar, kai šie incidentai nekelia tiesioginės grėsmės gyvybėms, turime unikalią galimybę praktiškai pasitikrinti, kaip efektyviai funkcionuoja mūsų sistemos, kur stringa komunikacija ar techniniai sprendimai, ir kokių veiksmų reikėtų imtis, kad tokie atvejai ateityje būtų suvaldomi greičiau.
Svarbu suvokti, kad gynyba neturėtų būti suprantama tik kaip „kietieji“ elementai – raketos ar naikintuvai. Šiandien iššūkius kelia ir dronai, ir net tokie, atrodytų, primityvūs objektai kaip oro balionai. Todėl būtina lanksčiai reaguoti, prisitaikyti ir ieškoti sprendimų, kurie nebūtinai būtų brangūs – kai kuriuos iš jų galėtų pasiūlyti ir mūsų pačių pramonė. Iš esmės šie įvykiai parodo, kad mūsų saugumo sistema praeina tam tikrą „gyvą egzaminą“. Tai ne silpnumo požymis, o priešingai – galimybė sustiprėti, patikslinti procedūras ir tapti atsparesniems galimiems iššūkiams ateityje.
– Kodėl, jūsų manymu, būtent šį savaitgalį fiksuotas didesnis tokių incidentų aktyvumas? Ar tai galėtų būti sąmoningai pasirinktas laikas siekiant sukelti platesnį efektą – nuo institucijų apkrovimo iki visuomenės reakcijos?
– Į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti sunku, nes neturiu pakankamai informacijos. Kiek girdėjau, gali būti keli paaiškinimai. Iš vienos pusės, galbūt tiesiog meteorologinės sąlygos buvo itin palankios būtent tam laikui, ir tuo buvo pasinaudota.
Iš kitos pusės, neatmestina ir tai, ką jūs minite – kad savaitgalis galėjo būti pasirinktas sąmoningai. Tokiu metu daug žmonių ilsisi, institucijos dirba mažesniu pajėgumu, dalis darbuotojų išvykę ar užsiėmę asmeniniais reikalais. Nors minimalus saugumo lygis vis tiek užtikrinamas, bendras budrumas natūraliai sumažėja.
Dažnai įvairūs incidentai, ypač jei jie planuojami, įvykdomi būtent tokiu metu – kai visuomenės ar politikos formuotojų dėmesys būna nukreiptas kitur. Galime prisiminti ir istorinius pavyzdžius: kai kurie kariniai veiksmai ar krizės prasidėdavo reikšmingų tarptautinių renginių, pavyzdžiui, olimpiadų metu, kai pasaulio dėmesys būdavo sutelktas kitur.
Kartais net patys pasvarstome, kad jeigu kitame pasaulio regione kiltų naujas konfliktas, tai galėtų sumažinti dėmesį mūsų regionui, o kartu – ir mūsų saugumo jausmą. Todėl, jei šie incidentai tikrai buvo suplanuoti, savaitgalis tam galėjo būti sąmoningai pasirinktas metas. Tai logiška – savaitgalis, palyginti su darbo dienomis, yra laikas, kai bendras budrumas mažesnis, o institucijos veikia lėtesniu režimu.
– Kaip, jūsų manymu, sureagavo atsakingos institucijos – ar jų veiksmai buvo pakankamai greiti ir koordinuoti? Ar šie įvykiai parodė tam tikrų spragų mūsų nacionalinio saugumo sistemoje?
– Manau, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba reagavo pakankamai greitai ir turi gerą įrangą. Problema nėra vien tik jų reagavimo greitis – ji labiau susijusi su pačiu reiškiniu. Mes paprasčiausiai dar nesame pilnai prisitaikę prie tokio pobūdžio incidentų; reagavimo procesai nėra visiškai automatizuoti ir reikalauja specifinio pritaikymo prie oro balionų tipo situacijų.
Bendrai vertinant, reagavimas man atrodo adekvatus ir gana greitas. Koordinavimo klausimas – šiuo atveju nelabai aiškus, nes, laimei, neįvyko žūčių ar panašių didelių incidentų. Daug kas liko vienos institucijos kompetencijos ribose, todėl atrodo, kad pagrindinis dėmesys buvo Valstybės sienos apsaugos tarnybos veiksmuose.
Žodinis reagavimas iš vyriausybės pusės buvo greitas – girdime ir siūlymus dėl sienos kontrolės, karinio tranzito ribojimų ir kt. Tačiau konkretūs veiksmai reikalauja platesnio sprendimų priėmimo, bendradarbiavimo su kitomis institucijomis ir, galbūt, su užsienio saugumo partneriais. Tokie sprendimai yra lėtesni, ir jų nepavyks akimirksniu pagreitinti.
Aptariami pakeitimai Baudžiamajame kodekse – pavyzdžiui, griežtinimai, susiję su kontrabanda – yra žingsnis teisinga kryptimi, bet vien įstatymo priėmimas nebūtinai pagreitins visą procesą dėl įrodymų surinkimo ir kitų veiksmų. Reikia ne tik griežtesnių baudų, bet ir efektyvesnių mechanizmų, kaip nustatyti ir sulaikyti tuos, kurie organizuoja kontrabandą.
Ypač aktualu toliau dirbti su techniniais ir tyrimų aspektais — pavyzdžiui, geriau sekti SIM korteles, tvirtinamas prie kontrabandos, ir ryšio grandis, kad būtų galima identifikuoti kontrabandininkų tinklus. Kai pavyks susekti pačius organizatorius ir jų ryšius, sumažės paskata siųsti tokius balionus. Tai reiškia, kad reikia ne tik teisinių priemonių, bet ir kriminalistinės, technologinės ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimo.
Apibendrinant: pirmoji reakcija buvo gana operatyvi, bet šie įvykiai atskleidė spragų, kurias reikia užpildyti – ypač tyrimų, prevencijos ir teisinių bei praktinių mechanizmų srityse. Griežčiausios priemonės prieš organizuotą kontrabandą, kartu su efektyviais įrodymų rinkimo ir sulaikymo mechanizmais, būtų būtinos.
– Uždaryta siena su Baltarusija. Ar tai praktinis saugumo žingsnis, ar labiau politinis signalas Minskui ir Maskvai? Ką toks sprendimas sako apie Lietuvos strateginę laikyseną šiuo metu?
– Aš manyčiau, kad tai labiau politinis signalas Minskui ir Maskvai. Iš praktinės pusės tokio pobūdžio griežtinimas, kalbant apie kontrabandą, didelio poveikio neturės. Kontrabanda dažniau organizuojama kitais būdais, o ne per oficialius sienos perėjimus, tad sienos uždarymas šiuo atveju nebus lemiantis faktorius.
Tačiau tokia priemonė yra aiškus žingsnis – bandymas parodyti, kad reaguojama, ir siunčiantis politinį signalą. Toks sprendimas taip pat gali būti atsakas į diplomatinį santykių ir dialogo trūkumą, kai nėra normalaus bendravimo kanalų, uždarymas tampa vienu iš būdų parodyti poziciją. Aišku, valdžios viršūnėse suprantama, kad praktinės reikšmės tai gali neturėti, bet politinis efektas – parodyti ryžtą ir spaudimą – yra.
Reakcija gali sukelti ir tam tikrą spaudimą paprastiems žmonėms (biurokratija, sunkumai pervažiuojant ir pan.), o tai Baltarusijos propagandiniai kanalai gali sustiprinti. Todėl šis veiksmas labiau simbolinis ir politinis nei praktiškai efektyvus sprendimas kontrabandos problemai spręsti.
– Jei tokie incidentai taptų naująja norma, kokių ilgalaikių žingsnių reikėtų: nuo technologinių sprendimų iki diplomatinių iniciatyvų, kad Lietuva išliktų atspari ir neleistų tokioms provokacijoms tapti politinės darbotvarkės dalimi.
– Politika yra sunkiai prognozuojama, tad sunku vienareikšmiškai pasakyti, kaip viskas klostysis. Tačiau akivaizdu, kad jau dabar šis klausimas tampa mūsų politinės darbotvarkės dalimi, ir klausimas yra – kaip mes su tuo susitvarkysime tiek politiškai, tiek praktikoje.
Pirmiausia reikia ir toliau ieškoti technologinių sprendimų, kurie padėtų užkardyti reiškinį: geresnė stebėsena, efektyvesnis ryšio grandžių, pavyzdžiui, SIM kortelių, sekimas, galbūt galimybės numušinėti arba kitaip neutralizuoti oro balionus. Tačiau techninių sprendimų įgyvendinimas turi daugybę niuansų – nebus viskas taip paprasta ir greita.
Antra – reikalingi teisiniai ir kriminalistiniai sprendimai: ne tik griežtesnės bausmės, bet ir efektyvūs mechanizmai, kaip identifikuoti ir sulaikyti organizatorius. Jei suseksime priežastinius ryšius ir pačius organizatorius, sumažės paskata siųsti tokius balionus.
Trečia – diplomatija ir tarptautinis bendradarbiavimas. Jei reiškinys turi tarptautinį aspektą, vieninteliai nacionaliniai sprendimai gali būti nepakankami – reikalingas bendras veiksmas su partneriais.
Gera žinia ta, kad pasieniečiai teigia, jog mastai gali mažėti – tai rodo, kad vykstanti kova duoda tam tikrų rezultatų, nors jie dažnai lėti ir nuoseklūs, o ne staigūs. Vis dėlto gali pasitaikyti naujų taktikų: pavyzdžiui, sisteminis masinis siuntimas, kurio tikslas „užversti“ institucijas – dalis siuntų yra pagaunamos, o likusios patenka į rinką, taip padarant verslą pelningą. Tokia „matematika“ gali paskatinti nusikalstamas grupes bandyti naujus metodus.
Apibendrinant: reikės derinti technologinius sprendimus, stiprinti tyrimų ir teisines priemones bei plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Tik toks kompleksinis požiūris gali sumažinti riziką, kad šie incidentai ilgainiui taps įprasta politine darbotvarke. Vis dėlto negalima tikėtis greitų ir vienareikšmiškų rezultatų – procesas greičiausiai vyks palaipsniui.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
