Apklausa rodo, kad gyventojai, planuojantys atsiimti lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos, didžiąją dalį jų ketina panaudoti kasdienėms reikmėms, tokioms kaip sveikatos stiprinimas ar būsto atnaujinimas, taip pat svarsto apie alternatyvius investavimo būdus.
Bendrovės „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ užsakymu „Spinter“ atlikta reprezentatyvi apklausa atskleidė, kad 17 proc. respondentų, kaupiančių II pensijų pakopoje, planuoja neliesti sukauptų lėšų ir toliau kaupti dabartinėje pensijų sistemoje.
20 proc. gyventojų ketina visą arba dalį išsiimtos sumos panaudoti savoms reikmėms, o 12 proc. – investuoti kitais būdais. 41 proc. apklaustųjų teigė apskritai nekaupiantys pensijai II pakopoje.
„Panašu, kad daugelis gyventojų II pakopoje sukauptas lėšas labiau nori matyti kaip greitai pasiekiamą finansinį rezervą, o ne kaip ilgalaikę investiciją. Nors trumpalaikiai poreikiai gyvenime taip pat gali būti svarbūs, geležinė finansinio raštingumo taisyklė sako, kad kaupti ateičiai, ruoštis nenumatytiems atvejams, turėti rezervą juodai dienai – būtina. Išsiėmus lėšas ir jas spontaniškai išleidus ilgalaikis finansinis saugumas tikrai suprastės. Laimei, yra sakančių, kad rinksis alternatyvius kaupimo būdus, pavyzdžiui, 4 proc. gyventojų teigia ketinantys visą ar dalį sumos nukreipti į gyvybės draudimą. Deja, planuojančių ir toliau kaupti ateičiai dalis nėra itin didelė“, – teigia „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Vilniaus ir Pietryčių Lietuvos Regiono direktorius Marius Basevičius.
Tyrimo metu gyventojų taip pat buvo klausiama, ką jie darytų gavę papildomų lėšų (klausimas nesusijęs su II pakopos pinigais). Paaiškėjo, kad respondentai jas dažniausiai skirtų sveikatai ir gerai savijautai (38 proc.), taupymui „juodai dienai“ (35 proc.), nekilnojamojo turto įsigijimui (34 proc.), naujoms patirtims ir laisvalaikiui (34 proc.) bei kasdienėms reikmėms ar buičiai (28 proc.). Kiekvienas tyrimo dalyvis galėjo nurodyti kelis būdus, kaip planuotų panaudoti papildomas lėšas.
Mažesnė dalis respondentų papildomas lėšas skirtų skoloms ar kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti (14 proc.), investicijoms į akcijas, kriptovaliutas ar obligacijas (13 proc.), fondus (12 proc.) bei gyvybės draudimui sau ar šeimos nariams (8 proc.).
Ekspertai ragina nepamiršti ateities
Finansų ekspertas teigia, kad gyventojų noras išsiimti sukauptas lėšas iš II pensijų kaupimo pakopos ir panaudoti jas kasdienėms reikmėms gali būti rizikingas sprendimas.
„Kai iki pensijos likę dvidešimt ar trisdešimt metų, galvoti apie jos dydį labai sunku, juolab kad visi ir dabar turime didelių finansinių įsipareigojimų ir poreikių. Vis dėlto pensijai kauptus pinigus išleidę vartojimui ateityje tai tikrai pajausime. Kad ir kaip nesinori galvoti apie ateitį, valdant savo finansus aukso viduriuką rasti yra labai svarbu“, – sako „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ekspertas M. Basevičius.
Jis taip pat pabrėžia, kad yra alternatyvų kaupimui II pakopos pensijų fonduose, leidžiančių lėšas panaudoti atsakingai, neatsisakant ilgalaikio finansinio saugumo. Be to, pasak pašnekovo, išsiimtus pinigus laikyti banko sąskaitoje taip pat neapsimoka – neuždirbdami grąžos pinigai greitai nuvertėja.
„Dalį lėšų galima nukreipti į investicijas ar gyvybės draudimo produktus, kurie suteikia papildomą finansinę apsaugą ir galimybę gauti grąžą. Net nedidelė dalis sukauptų lėšų, investuota į gyvybės draudimą, akcijas, obligacijas ar investicinius fondus, ilgainiui gali ženkliai prisidėti prie finansinio saugumo. Be to, pavyzdžiui, gyvybės draudimas yra ne tik būdas investuoti ateičiai, kai investicijas valdo patyrę finansų valdytojai, bet turi ir kitų privalumų – draudimo apsaugą traumų ar kritinių ligų atveju. Alternatyvios investicijos leidžia lėšas prireikus pasiekti greičiau“, – priduria ekspertas.
Apklausos duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių 43 proc. respondentų taupė tradiciniais būdais – grynaisiais arba pervedimais į banko sąskaitą. Kas penktas (20 proc.) investavo į vertybinius popierius, pensijų fondus, nekilnojamąjį turtą ar panašias priemones.
Likusieji netaupė ar neinvestavo: 27 proc. nurodė, kad neturėjo tam finansinių galimybių, 12 proc. – kad nematė tokio poreikio, o 9 proc. – kad turėjo kitų finansinių prioritetų.
„Spinter“ šalies gyventojų apklausa apie finansinius prioritetus, saugumą ir lėšų kaupimo pasirinkimus buvo atlikta 2025 metų lapkričio mėn. Tyrimo metu buvo apklausta 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
