Sausį Lietuvos kariuomenės analitikai užfiksavo išaugusį informacinį spaudimą iš priešiškų valstybių, nukreiptą prieš Lietuvą ir jos sąjungininkus. Palyginti su praėjusių metų gruodžiu, neigiamų informacinių atakų skaičius išaugo 26 procentais. Rusijos informacinėje erdvėje Lietuva buvo kaltinama teritorinėmis pretenzijomis į Kaliningrado sritį ir siekiu įvykdyti jos blokadą. Didelis dėmesys taip pat buvo skirtas sausio viduryje prasidėjusiai NATO stebėjimo misijai Baltijos jūroje, kuri Rusijos žiniasklaidoje buvo vaizduojama kaip provokacija. Rusijos pareigūnai ir propagandistai aršiai reagavo į prezidento Gitano Nausėdos įrašą platformoje „X“, kuriame jis išreiškė nepritarimą Rusijos sprendimui pervadinti Kristijono Donelaičio muziejų Kaliningrado srityje, pabrėždamas, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu”.
Rusijos Dūmos atstovai ir kiti pareigūnai skleidė žinią, kad Lietuva vykdo konfrontacinę politiką ir turi teritorinių pretenzijų. Taip pat buvo naudojama agresyvi retorika, teigiant, kad Rusija yra pasirengusi atsakyti į bet kokias grėsmes. Rusijos propagandistai šią situaciją išnaudojo siekdami palaikyti naratyvus apie Antrojo pasaulinio karo eigą ir rezultatus, teigdami, kad Lietuva turėtų būti dėkinga Sovietų Sąjungai už Vilniaus ir Klaipėdos kraštus.
Daug dėmesio priešiškoje informacinėje erdvėje buvo skirta NATO povandeninės infrastruktūros stebėsenos misijai „Baltic Sentry“, pradėtai sausio 14 d. Pagrindinės žinutės teigė, kad NATO nepagrįstai kaltina Rusiją dėl incidentų Baltijos jūroje ir tai naudoja kaip pretekstą didinti karinius pajėgumus bei trikdyti Rusijos laivyno judėjimą. Buvo teigiama, kad NATO planuoja įvykdyti jūrinę Kaliningrado blokadą ir paversti Baltijos jūrą „vidiniu NATO ežeru“, o tokie veiksmai artina prie konflikto su Rusija. Šie naratyvai greičiausiai skirti Rusijos vidaus auditorijai, siekiant įteigti tariamą NATO grėsmę.
Sausį taip pat stebėtas Baltarusijos informacinis spaudimas prieš Lietuvą ir NATO, kuris suintensyvėjo Baltarusijos prezidento rinkimų laikotarpiu. Baltarusijos režimas toliau stiprino propagandą apie tariamą Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių intervenciją ir siekį jėga pakeisti režimą. Rinkimų dieną Aleksandras Lukašenka pakartojo šias žinutes ir diskreditavo Lietuvą, teigdamas, kad per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos valdžia sunaikino valstybę ir tapo tik Vakarų valstybių sprendimų įgyvendintoja. Šie pareiškimai yra Baltarusijos režimo atsakas į Lietuvos poziciją nepripažinti rinkimų rezultatų.
Aptariamuoju laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje dominavo temos, susijusios su NATO ir Rusijos santykiais, Lietuvos užsienio politika Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu bei Rusijos karu prieš Ukrainą. Priešiškų valstybių tikslai apėmė siekį stiprinti paramą savo politikai Lietuvos ir NATO atžvilgiu tarp Rusijos ir Baltarusijos gyventojų.
