Ilgaamžiškumas vis dažniau siejamas ne su atsitiktinumu ar genetika, o su kasdieniais žmonių pasirinkimais. Infektologas profesorius Arvydas Ambrozaitis pabrėžia, kad gyvenimo trukmė ir kokybė yra mūsų įpročių rezultatas – sąmoningai pasirenkant, ką valgome, kaip judame, kaip ilsimės ir kokias profilaktikos priemones taikome, galima užsitikrinti sveikesnius bei aktyvesnius gyvenimo metus.
Pasak profesoriaus, prasidėjus šaltajam sezonui žmonės ima karštligiškai ieškoti receptų, kaip sustiprinti sveikatą, ir vis dažniau domisi ilgaamžiškumo paslaptimis. Tačiau, jo teigimu, šių dalykų nereikėtų sieti vien tik su rudeniu ar žiema.
„Savo organizmu, ypač jo imuninės sistemos būkle, reikia rūpintis ne tik atšalus orams, o ištisus metus. Gyvenimo būdas – tai ne tik mityba ar sportas. Tai visuma, kur svarbus miegas, streso valdymas, gebėjimas ilsėtis ir rasti pusiausvyrą. Jei bent vienas elementas neveikia, visa sistema ima šlubuoti. Siekiant ilgaamžiškumo, reikia nuoseklumo – kasdienio, o ne epizodinio dėmesio savo sveikatai“, – įsitikinęs profesorius.
Mityba ir laisvalaikis
Anot jo, ypatingą vaidmenį turi mityba. Net ir šiuolaikinėje medicinoje, kur vaistai dažnai tampa pirmu pasirinkimu, maistas išlieka kertiniu sveikatos ramsčiu.
„Dauguma pacientų, su kuriais susiduriame, kenčia nuo lėtinių ligų, susijusių su netinkamais mitybos įpročiais. Jei gydytojai daugiau dėmesio skirtų mitybos mokslui, galėtume užkirsti kelią nemažai sveikatos sutrikimų. Svarbu suprasti, kad industrinis, ypač perdirbtas maistas yra skurdus, jame nepakanka medžiagų (vitaminų, mineralų polifenolių, skaidulų ir kt.), būtinų ląstelės normaliai veiklai. Paprasti sprendimai – mažiau perdirbtų produktų, sukeliančių lėtinį uždegimą, daugiau šviežių daržovių, vaisių, baltymingo maisto ir sveikų riebalų – ilgainiui duoda akivaizdžių rezultatų“, – pastebi A. Ambrozaitis.
Ilgaamžiškumą lemia ir tai, kaip praleidžiame savo laiką. Turiningas laisvalaikis ir bendravimas su artimaisiais nėra vien tik malonumas, tai – būtina sveikatos palaikymo dalis.
„Žmogus, kuris skiria laiko pomėgiams, išmoksta atsipalaiduoti ir išvengia nuolatinės streso naštos. O stresas yra vienas didžiausių mūsų amžiaus priešų – jis sukelia kraujotakos, hormonų, imuninės sistemos sutrikimus. Todėl socialiniai ryšiai, laikas gamtoje, net paprastas pasivaikščiojimas turi didelę gydomąją galią“, – sako jis.
Sveikatos profilaktika
Kita svarbi dalis – reguliarūs vizitai pas sveikatos priežiūros specialistus. Profesoriaus teigimu, profilaktika yra būtina, nes dauguma ligų vystosi tyliai ir ilgą laiką nepasireiškia simptomais.
„Negalime gyventi vien pagal savijautą. Aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas ar cholesterolio disbalansas gali vystytis metų metus, kol žmogus to nejaučia. Profilaktika padeda užbėgti ligoms už akių, o tai yra tikroji ilgaamžiškumo garantija“, – pabrėžia jis.
Svarbi sveiko senėjimo dalis – reguliarus skiepijimas savo amžiui rekomenduojamomis vakcinomis. Profesorius pabrėžia skiepų reikšmę, ypač kalbant apie sezonines infekcijas.
„Skiepai yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti save ir artimuosius. Tai nėra vien individualus pasirinkimas – vakcinuodamiesi mes saugome ir savo bendruomenę, ypač pažeidžiamiausius žmones. Lietuvoje nemaža dalis gyventojų gali pasiskiepyti nemokamai, todėl tą galimybę reikia išnaudoti“, – teigia A. Ambrozaitis.
Pasiruošimas gripo sezonui
Gripo sezonui prasidėjus, rizikos grupės – vyresnio amžiaus žmonės, vaikai ir nėščiosios – šiemet skiepijamos trivalente vakcina. Tokį sprendimą nulėmė naujausios Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos ekspertų rekomendacijos bei pasikeitusi epidemiologinė situacija – pastaraisiais metais cirkuliacijoje nebebuvo nustatytas vienas iš gripo B tipų.
Praėjęs sezonas parodė, kokios rimtos gali būti šios infekcijos pasekmės: Lietuvoje registruoti net 75 mirties atvejai nuo gripo, net 57 iš jų buvo registruoti tarp vyresnių nei 70 metų asmenų.
Infektologas A. Ambrozaitis atkreipia dėmesį, kad norint užtikrinti vakcinos veiksmingumą itin svarbus ir tinkamas skiepijimosi laikas.
„Nuo gripo optimalu skiepytis dar sezono pradžioje, kad organizmas suspėtų suformuoti imunitetą iki ligų bangos. Tačiau pastaraisiais metais sergamumo pikas linkęs nusikelti vėliau, todėl vyresniems pacientams verta pasiskiepyti kiek vėliau, kad apsauga išliktų visą kritinį laikotarpį. Imunitetas paprastai susiformuoja per 10–14 dienų ir trunka apie pusmetį, bet vyresniems asmenims jis gali būti trumpesnis“, – pabrėžia profesorius.
Pasak jo, šiemet vyresniems nei 60 metų žmonėms Lietuvoje jau prieinama vyresniam amžiui pritaikyta vakcina nuo gripo, kurioje – keturis kartus daugiau viruso antigeno nei įprastose vakcinose.
„Su amžiumi imuninė sistema silpnėja, todėl stipresnės sudėties vakcina leidžia organizmui suformuoti geresnį atsaką ir efektyviau apsisaugoti nuo komplikacijų“, – pažymi profesorius.
Pasak A. Ambrozaičio, vakcinacija yra tik viena iš ilgaamžiškumo dedamųjų. Sveikesnis ir ilgesnis gyvenimas nėra loterija ar atsitiktinumas – jį lemia kasdieniai pasirinkimai, apimantys mitybą, judėjimą, poilsį, profilaktinę sveikatos priežiūrą ir skiepus.
„Neturime ieškoti stebuklingų vaistų. Ilgaamžiškumas yra nuoseklus darbas su savimi – ir jis atsiperka. Jei nerasi laiko rūpintis savo sveikata dabar, būsi priverstas rasti laiko gydyti savo ligas ateityje.“, – reziumuoja profesorius.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
