Lietuviai apie ateitį galvoja, bet jos dažnai neplanuoja. „Artea“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 28 proc. šalies gyventojų yra sukaupę iki vieno metinio atlyginimo pensijai, 21 proc. – nuo vieno iki keturių, o daugiau nei dešimtmečiui užtektinų santaupų turi vos 7 proc. respondentų. Ekspertų teigimu, tai rodo, jog ilgalaikis finansinis planavimas vis dar nėra daugelio žmonių prioritetas – nors apie ateitį galvojama, realūs veiksmai dažnai atidedami.
„Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas pabrėžia, kad tokia tendencija tampa vis didesniu iššūkiu ir pačiai valstybei. Vien iš mokesčių perskirstymo užtikrinti bazinę socialinę apsaugą darosi vis sudėtingiau, nes Lietuvoje kasmet daugėja pensinio amžiaus žmonių, o dirbančiųjų, galinčių uždirbti jų pensijoms, – mažėja. Kiekvienais metais pensininkų gretas papildo keliolika tūkstančių daugiau naujų žmonių, nei kad ateina į darbo rinką.
„Tai reiškia, kad socialinės apsaugos sistemai tenka vis didesnė našta. Savarankiškas žmonių rūpinimasis savo finansine padėtimi senatvėje padėtų lengviau ją pakelti, tačiau mažuma gyventojų turi laiko ir žinių patys efektyviai valdyti savo investicijas, jei apskritai renkasi tai daryti. Tad profesionalų valdomi pensijų fondai, mano manymu, tiek valstybei, tiek daugeliui gyventojų yra optimalus sprendimas“, – sako V. Rūkas.
V. Rūkas priduria, kad, kaip rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys, 40 proc. lietuvių finansinių problemų sukeltų net ir kelių šimtų eurų netikėtos išlaidos. Tai reiškia, kad didelė dalis šalies gyventojų senatvėje greičiausiai susidurs su finansiniais sunkumais, jei visas viltis dės tik į „Sodros“ pensiją.
Už sprendimų – ankstesnių patirčių šleifas
Anot psichoterapeutoDainiaus Jakučionio, žmonės yra linkę nuvertinti įtaką, kurią mūsų priimamiems finansiniams sprendimams turi aplinkos suformuoti įsitikinimai ir įpročiai. Augant matyti pavyzdžiai, patirtas finansinis saugumas ar nesaugumas gali nulemti asmens požiūrį į ateitį, jo santykį su rizika ir elgesį su pinigais.
„Žmonės dažnai pernelyg pasitiki savo pačių vertinimu, manydami, kad jis yra objektyvus ir teisingas, kai iš tiesų esminę įtaką jam daro subjektyvios patirtys. Kiekvienu atveju jos yra labai skirtingos, todėl priimant svarbius sprendimus reikėtų pasidomėti plačiau, paieškoti patikimos informacijos, įsiklausyti į tai, ką sako ekspertai. Neapsiriboti vien tik savo siaura asmenine patirtimi yra pirmasis žingsnis siekiant priimti teisingesnius sprendimus“, – sako D. Jakučionis.
Tarp noro ir galimybių – atotrūkis
Kai kuriais atvejais – pavyzdžiui, norint pačiam sėkmingai investuoti savo pinigus – pasidomėti gali tekti išties nemažai. Tačiau retas žmogus gali sau leisti skirti tam pakankamai laiko. Dėl to neretai išryškėja atotrūkis tarp noro savarankiškai pasirūpinti savo finansiniu saugumu ateityje ir galimybių tai padaryti. Ekonomisto Teodoro Medaiskio įsitikinimu, būtent tam ir yra reikalinga pensijų sistema, kuri suteiktų pakankamą finansinę apsaugą senatvėje, palikdama erdvės ja neapsiriboti ir siekti daugiau.
„Be abejo, kokio dydžio pensija suteikia „pakankamą“ apsaugą, yra diskusijų klausimas. Mano nuomone, daugelis Lietuvoje sutiktų, kad tai būtų 60-70 proc. buvusių pajamų atitinkanti pensija. Jai užtikrinti yra skirtos I–oji („Sodros“ pensija) ir II–oji pensijų pakopos, kurios, siekiant apsaugoti visuomenės narius, yra pilnai ar iš dalies privalomos. Siekiantys aukštesnio pragyvenimo standarto gali imtis papildomų priemonių – pavyzdžiui, kaupti III-oje pakopoje ar investuoti savarankiškai. Tokiu būdu socialinė apsauga derinama su galimybe savo ateitimi rūpintis patiems“, – teigia T. Medaiskis.
Svarbu suvaldyti emocijas
V. Rūkas pažymi, kad investicijų srityje tai ypač pasijaučia tuomet, kai finansų rinkos patiria nuosmukį. Daugelis investuojančiųar kaupiančių pensijai išsigąsta ir neretai priima skubotus, išskirtinai emocijomis grįstus sprendimus.
„Emocinis poveikis gali būti išties stiprus. Žmogus natūraliai bijo prarasti tai, ką turi – ką uždirbo ir sukaupė. Dėl to finansų rinkų nuosmukiai dažnai sukelia perdėtas reakcijas. Net ir šiek tiek daugiau patirties turintiems investuotojams yra sunku išlaikyti šaltą protą. Tai padaryti padeda žinojimas, kad finansų rinkos atsistato, nes ilguoju laikotarpiu pinigai uždirba pinigus. “, – teigia V. Rūkas.
Daugiau asmeninės atsakomybės – nauda visiems
Anot D. Jakučionio, labai daug lemia ir visuomenės branda bei sąmoningumas. Jo pagrindas, psichoterapeuto teigimu, yra tikėjimas, kad pats gali kontroliuoti savo likimą. Iš to kyla atsakomybės už savo ateitį jausmas.
„Anglosaksiškoje ir skandinaviškoje kultūrose žmonės atsakomybę už save yra linkę prisiimti labiau, o Rytuose linkstama ją permesti valstybei. Vienareikšmiškai pasakyti, kurioje pusėje esame mes, sudėtinga. Galbūt mums labiausiai tinka asmeninės atsakomybės ir pasitikėjimo valstybe derinys?“, – svarsto D. Jakučionis.
Lietuvos gyventojų apklausą „Artea“ banko iniciatyva šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „SpinterResearch“. Iš viso apklausta 1019 suaugusių – 18-75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.
Kaupimas pensijų fonduose yra susijęs su investavimo rizika.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
