Nuo 2025-ųjų sausio 1 dienos įsigalioja nauja tvarka, keičianti užsieniečių įdarbinimo sąlygas Lietuvoje. Užimtumo tarnyba (UT) informuoja, kad darbdaviai, norintys įdarbinti darbuotojus iš trečiųjų šalių, turės atsižvelgti į keletą svarbių pakeitimų, kurie paveiks migracijos procesus. Šie pakeitimai siejami su siekiu užtikrinti skaidresnę migracijos sistemą, mažinti piktnaudžiavimo atvejus ir riboti pigios darbo jėgos patekimą į šalį.
UT atstovai teigia, kad naujasis mechanizmas padės užtikrinti, jog migracijos procedūros būtų skaidresnės, o sistema būtų sunkiau pažeidžiama. Taip pat tikimasi, kad tai sumažins užsieniečių kaitą darbo vietose.
Nuo šiol Užimtumo tarnyba išduos leidimus dirbti tik sezoniniams darbuotojams ir užsieniečiams, kurie yra komandiruojami iš trečiųjų šalių. „Visais kitais atvejais, norintys dirbti užsieniečiai iš trečiųjų šalių turės kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje“, – teigia UT Paslaugų užsieniečiams skyriaus vedėja Ernesta Varnaitė.
Kitas svarbus pokytis – panaikinamas Užimtumo tarnybos tvirtinamas trūkstamų profesijų sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis, kuriam anksčiau buvo numatoma metinė kvota. Taip pat keičiasi kvotos užsieniečiams nustatymo ir taikymo principai. Nuo šiol bendra metinė kvota nebus skirstoma pagal konkrečius įmonių sektorius ar trūkstamas profesijas.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. kvota apims visas profesijas ir darbo funkcijas visuose įmonių veiklos sektoriuose. Ji bus taikoma tik tiems trečiųjų šalių piliečiams, kurie ketina gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu (vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 44 str. 1 d. 2 p.). Kvota nebus taikoma, kai leidimas laikinai gyventi yra keičiamas, o ne išduodamas.
Metinis kvotos dydis negalės viršyti 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros (VDA) praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus. Kvota nustatoma remiantis Užimtumo tarnybos siūlymu, atsižvelgiant į darbo rinkos stebėseną, padėties darbo rinkoje vertinimą ir jos pokyčių prognozes.
UT atstovė Milda Jankauskienė informavo, kad jau yra patvirtinta konkreti 24 830 įdarbinimo kvota užsieniečiams, kurie ketina dirbti Lietuvoje ir gauti leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu.
Kaip ir anksčiau, nuo sausio 1 d. Migracijos departamentas stebės kvotos išnaudojimą ir viešai skelbs informaciją apie tai. 2025 metais, išnaudojus nustatytą metinę kvotą, galimybė ją padidinti nebus numatyta.
Papildoma galimybė padidinti kvotą atsiras tik nuo 2026 m. sausio 1 d., įsigaliojus kvotos reglamentavimo pakeitimams. Tai bus galima padaryti vieną kartą per kalendorinius metus, jei kvota bus išnaudota, o siūlymą pateiks ūkio šakos kolektyvinės sutarties šalys – profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijų atstovai.
2025 metais, pasibaigus nustatytai kvotai, leidimas laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu galės būti išduodamas, jei užsieniečio darbo užmokestis bus ne mažesnis kaip 1,2 VDA paskutinio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (BDU), kuris šiuo metu siekia 2416,56 Eur, arba darbo užmokestis – ne mažesnis kaip 1 BDU (šiuo metu 2013,80 Eur), taip pat, jei užsieniečio profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių trūksta Lietuvoje, sąrašą.
Nuo šių metų pradžios sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams nebėra priimami. Tačiau prašymai, pateikti iki 2024 m. gruodžio 31 d. dėl darbo atitikties, taip pat prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, bus nagrinėjami vadovaujantis ankstesnėmis, iki įstatymo pakeitimų įsigaliojimo galiojusiomis teisės aktų nuostatomis.
Svarbu pažymėti, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. darbdavių pranešimai iš „Sodros“ apie dirbančius ar komandiruotus užsieniečius (LDU) bus perduodami ne tik Užimtumo tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai, bet ir Migracijos departamentui.
