Ekonomistai perspėja: infliacija Lietuvoje ir toliau augs. Didėjančios energijos kainos, minimalaus atlyginimo didėjimas ir brangstantis kuras daro savo. Nors ne visos įmonės spėjo sureaguoti į šiuos pokyčius, ekspertai prognozuoja, kad kainų augimas artimiausiu metu tik įsibėgės. Tai neišvengiamai atsispindės infliacijos rodikliuose.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sausį mėnesinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), siekė 1,6 proc., o metinė – 3,4 proc. Lietuvos banko ekonomistė Laura Mociūnaitė teigia, kad kainų kilimą lėmė keletas veiksnių. Sausį padidėjo akcizai alkoholiui, tabakui ir dyzelinui, įvestas CO2 mokestis energijos prekėms. Be to, brango energija, o tai, pasak ekonomistės, labiausiai prisidėjo prie metinės infliacijos augimo.
„Dar gruodį energija buvo 3 proc. pigesnė nei prieš metus, o sausį – jau 3,8 proc. brangesnė. Tokį pokytį lėmė išaugusios degalų kainos dėl sankcijų Rusijos naftos pramonei ir euro kurso kritimo, dėl kurio pabrango nafta. Taip pat nuo sausio padidinti visuomeninio elektros tiekimo tarifai, gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams, brango šiluma ir kietasis kuras“, – komentavo L. Mociūnaitė.
Infliaciją skatino ir kai kurių maisto produktų brangimas. Pavyzdžiui, pieno produktai sausį buvo 4,8 proc. brangesni nei prieš metus. Paslaugų kainos kilo apie 6 proc. Daugiausia tai susiję su minimalaus atlyginimo didinimu.
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pritaria, kad energijos kainos yra vienas svarbiausių infliacijos veiksnių. Jų augimas tiesiogiai paveikia vartotojus.
„Pernai atpigusi energetika leido įmonėms kompensuoti darbo sąnaudų augimą ir nekelti kainų. Tačiau dabar, kai energetikos kainos vėl kyla, o atlyginimai taip pat didėja, įmonės yra priverstos didinti įkainius“, – aiškino ekonomistas.
A. Izgorodino nuomone, artimiausiais mėnesiais infliacija dar labiau įsibėgės. „Tai dar ne pabaiga. Vasaris ir kovas bus sudėtingesni. Metinė infliacija gali pasiekti 4 proc. arba net viršyti šią ribą“, – prognozavo jis.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad minimalios algos ir dyzelino kainų augimas infliacijos rodikliuose atsispindi ne iš karto. „Yra tam tikras laiko tarpas, per kurį pajaučiame pokyčius. Dalis įmonių kainas pakėlė jau sausį, bet pilnas efektas bus matomas vasarį ir kovą per kitus prekių segmentus. Įmonėms reikia laiko, kad iki galo pakeltų kainas“, – sakė A. Izgorodinas.
Tai turės įtakos ir maisto, ir paslaugų kainoms. „Įmonės gali sau tai leisti, nes nebijo, kad sumažės vartojimas“, – teigė ekonomistas, pabrėždamas padidėjusias gyventojų pajamas ir didesnę perkamąją galią.
Kalbėdamas apie tolimesnę infliacijos perspektyvą, A. Izgorodinas teigė, kad daug kas priklausys nuo dujų kainų. „Yra didelė rizika, kad dujų kaina išliks aukšta visus metus. Dujų saugyklos yra stipriai ištuštėjusios. Jei pavasaris prasidės su žemu lygiu, vasarą gali būti sunku jas užpildyti ruošiantis rudeniui. Tuomet dujų kaina išliktų tokia, kokia yra dabar, o tai būtų problema ne tik Lietuvai, bet ir visai euro zonai“, – svarstė jis.
L. Mociūnaitė prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet bus didesnė nei pernai, kai siekė 0,9 proc. Tam įtakos turės aukštesnės energijos išteklių ir maisto žaliavų kainos bei didesnė paklausa atsigaunant vartojimui. „Reikšmingą įtaką darys ir didesnė nei tikėtasi sausio mėnesio infliacija. Jei sausio mėnesio kainų lygis nesikeistų iki metų pabaigos, jau tuomet vidutinė metinė infliacija sudarytų 2,4 proc.“, – skaičiavo ji.
