Sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje tarptautinės finansų institucijos ir verslo sektorius vis sparčiau keičia požiūrį į gynybos srities investicijas – ši sritis jau nebelaikoma kontraversiška. Pasak finansų viceministro Janušo Kizenevič, investicijos į gynybą leidžia ne tik stiprinti saugumą, bet ir kurti tvirtą pagrindą inovacijoms bei šiuolaikiniams moksliniams sprendimams. Tai jis pabrėžė šią savaitę Davose (Šveicarijoje) vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.
Pasak viceministro, tai siunčia labai rimtą teigiamą signalą rinkai ir skatina gerokai didesnį privataus kapitalo įsitraukimą į gynybos projektų tyrimą, vystymą ir gamybą.
„Bloomberg Intelligence“ surengtoje lyderių apskrito stalo diskusijoje su 25 tarptautinių finansų vadovais ir gynybos analitikais iš Commerzbank, Deutsche Bundesbank, BlackRock, Barclays, NATO Innovation Fund, BNP Paribas Suisse SA, Aon bei kitų kompanijų J. Kizenevič pabrėžė, kad svarbu ne tik didinti investicijas į inovatyvius gynybos projektus, bet ir skatinti papildomų finansinių resursų paiešką.
„Kartu su pasaulio lyderiais ieškant geriausių išeičių iš šiandieninės grėsmingos geopolitinės padėties, sutariame, kad lengvesnė prieiga prie finansavimo stiprina Europos gynybos pramonę, skatina inovacijų ekosistemą ir didina tiek visos ES, tiek atskirų valstybių narių atsparumą. Tam turime skirti išskirtinį dėmesį“, – sakė finansų viceministras J. Kizenevič.
Pasak jo, didesnės išlaidos gynybai aktualios ne tik Lietuvai ar rytų regiono šalims, o stipri Europos gynybos pramonė užtikrintų tiek ekonominį, tiek geopolitinį atsparumą.
J. Kizenevič pabrėžia, kad tinkamas finansavimas kitoje 2028–2034 m. ES daugiametėje finansinėje programoje yra būtinas siekiant įgyvendinti ambicingus ES siekius. Jo teigimu, Europos Komisijos pasiūlytas beveik 2 trilijonų eurų dydžio biudžetas sudaro tvirtą pagrindą tolesnėms deryboms.
Viceministras pažymi, kad Lietuva remia siūlymus didinti gynybos finansavimą – nuo 131 mlrd. eurų skyrimo gynybai iš Konkurencingumo fondo iki sustiprintos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) ir gerokai didesnių investicijų į karinį mobilumą. Lietuva taip pat palaiko nuolatinės paramos Ukrainai mechanizmą, numatantį 100 mlrd. eurų paskolų ir dotacijų.
Vizito Davose metu viceministras taip pat susitiko su Revolut, pasaulinės vertybinių popierių biržos NASDAQ, didžiausio Lenkijos banko PKO Bank Polski, vienos didžiausių pasaulyje kibernetinio saugumo bendrovių Palo Alto Networks, tarptautinio privataus kapitalo fondo CVC, vieno didžiausių investicijų bankų Goldman Sachs ir kitų kompanijų atstovais.
Viceministras taip pat dalyvavo diskusijose su Lenkijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Švedijos, Danijos ir Ukrainos lyderiais, kuriose aptarta Europos stabilumo ir strateginio bendradarbiavimo ateitis, diskutuota apie lyderystę bei kolektyvines pastangas siekiant užtikrinti saugesnę ir stabilesnę Europą. Taip pat diskutuota apie finansų ekosistemos atsparumą diegiant novatoriškas, saugias finansines paslaugas.
Kartu su Estijos ekonomikos ir pramonės ministru Erkki Keldo bei Lenkijos skaitmeninių reikalų ministru Rafał Rosiński, viceministras K. Kizenevič dalyvavo diskusijoje apie konkurencijos iššūkius geopolitinės įtampos laikotarpiu ir sprendimus, svarbius rytinio ES regiono šalims.
„Baltijos šalys ir Lenkija yra šiandienos geopolitinio lūžio epicentre ir turi formuoti ekonomikos strategiją padidėjusios rizikos sąlygomis. Tai – didelis iššūkis, bet kartu ir galimybė: priėmus inovatyvius, apgalvotus sprendimus rytinis Europos Sąjungos flangas gali tapti sėkmingu atsparios, į ateitį orientuotos ekonomikos transformacijos pavyzdžiu“, – sako J. Kizenevič.
Skelbiama, kad šiemet Davose susirinko daugiau nei 3 tūkst. lyderių iš viso pasaulio, įskaitant JAV prezidentą D. Trumpą, 850 įvairių finansų įmonių generalinių direktorių, valdybų pirmininkų.
