Pietų Korėja – viena iš pasaulinių lyderių jūrinės pramonės srityje. Šalyje įsikūrusios įspūdingo dydžio laivų statyklos, kuriose taikomos pažangiausios technologijos ir išmanūs inžineriniai sprendimai. Spalio 20–24 dienomis visa tai iš arti pamatė Klaipėdos universiteto (KU) profesorė dr. Rima Mickevičienė. Vizito metu ji dalyvavo aukščiausio lygio tarptautiniuose renginiuose – „TradeWinds Global Shipbuilding“ forume, „Kormarine“ konferencijoje, „World Ocean“ forume bei parodoje „KORMARINE Next Energy“.
R. Mickevičienė taip pat lankėsi didžiausioje pasaulyje laivų statykloje „HD Hyundai Heavy Industries“, esančioje Ulsano mieste. Vizito metu apžiūrėta ne tik pati laivų statykla, bet ir variklių gamykla, mokslinių tyrimų centro laivų modelių bandymų baseinas bei įmonės muziejus. Taip pat įvyko susitikimas su „HD HHI Engine & Machinery“ vadovais – generaliniu direktoriumi Ju Seog Han, projektavimo ir inžinerijos vadovu Sangkee Rhee bei gamybos vadovu Minho Kang.
Pasak Rimos, statyklos atstovai smalsiai domėjosi Lietuvos ekonomikos struktūra, jūrų pramonės segmentais ir Klaipėdos universitetu. Susitikimą organizavo ir jame dalyvavo Klaipėdos universiteto afilijuotasis profesorius KangKi Lee.
„Nors Europos laivų statyklos prarado nemažai užsakymų dėl brangesnės nei Azijos šalyse darbo jėgos, aukštų elektros energijos ir laivų statybai reikalingų medžiagų kainų, griežtėjantys tarptautiniai ir ES reikalavimai emisijų kiekiams iš laivų įpareigoja laivybos kompanijas užsakyti naujus ir pertvarkyti jau eksploatuojamus laivus. Prasideda užsakymų bumas, grįstas naujausių technologijų diegimu. Kai kurios technologijos, kurių reikės net-zero laivams nuo 2050-ųjų metų, dar net nesukurtos, todėl ir mokslininkams teks dar labiau paplušėti. Šiai transformacijai jau trūksta išsilavinusių, aukštos kvalifikacijos specialistų, inžinierių, technologų, projektų vadovų. Azijos šalys dėl to kooperuojasi su partneriais aplinkinėse šalyse. Europiečiai, tarp jų ir klaipėdiečiai, sėkmingai diegia ir tobulina žaliąsias technologijas, mažinančias laivų kuro sąnaudas, stato žaliojo jūrinio kuro gamyklas, yra sukaupę naudingos praktikos, todėl gali įgyvendinti įvairiausius užsakymus. „Pavyzdžiui, AB Vakarų laivų gamykla žmogiškųjų išteklių klausimą sprendžia skirdama stipendijas KU jūrų inžinerijos programų studentams – būsimiems įmonės darbuotojams“ – pastebi prof. dr. R. Mickevičienė.
Nauji iššūkiai ir sprendimai jūrinėje pramonėje
Galimybė apsilankyti „TradeWinds Global Shipbuilding“ ir „World Ocean“ forumuose atskleidė ryškiausias pasaulines tendencijas – augančią konkurenciją su Kinija, žaliųjų technologijų plėtrą ir būtinybę automatizuoti bei robotizuoti gamybos procesus. Pasak Rimos, laivų statytojai vis daugiau dėmesio skiria Pramonės 4.0 sprendimams, kokybės užtikrinimui ir produktyvumo didinimui. Tokios šalys kaip Vietnamas, Filipinai, Indonezija ir Indija, bendradarbiaudamos su didžiaisiais Azijos laivų statybos žaidėjais, tampa naujais regioniniais laivų statybos centrais. Kitoje pasaulio dalyje paskelbta „Make American Shipbuilding Great Again (MASGA)“, kviečianti plėtoti bendras technologijas ir stiprinti JAV laivų statybos pajėgumus. Pietų Korėja aktyviai svarsto įsitraukimą į šią programą, ketina investuoti 5 mlrd. JAV dolerių. Programą įgyvendinus, atsirastų dar vienas stiprus žaidėjas pasaulio laivų statybos rinkoje.
Naujausių žinių apie augančią Pietų Korėjos vandenynų pramonę KU profesorė pasisėmė ir „World Ocean“ forume. Šis forumas rengiamas siekiant sustiprinti Pietų Korėjos lyderystę ir konkurencingumą pasaulinėje rinkoje bei skatinti pramonės ir universitetų bendradarbiavimą. Šių metų renginio akcentais tapo transportinių laivų-ledlaužių laivyba Arkties vandenyno keliais ir mažųjų modulinių reaktorių diegimas didžiuosiuose transportiniuose laivuose vietoj tradicinių vidaus degimo variklių. Pranešėjai ir diskusijų dalyviai pabrėžė inžinerinės darbo jėgos trūkumą, svarstė kaip pritraukti daugiau talentų į šią sparčiai augančią pramonės sritį.
Baltijos jūros regionas – tvarių pokyčių pavyzdys pasaulinėje perspektyvoje
Dar vienu svarbiu kelionės akcentu tapo „Kormarine 2025“ konferencija, kurioje profesorė dalyvavo ir kaip pranešėja. Šiemet renginys pritraukė daugiau nei 1800 dalyvių, o prof. dr. R. Mickevičienės pranešimas „Current Environmental Emission Rules and Baltic Countermeasures“ suteikė vertingą progą pasidalyti Baltijos jūros regione kylančiais iššūkiais ir praktikomis.
„Baltijos ir Šiaurės jūros buvo pirmosios pasaulyje, paskelbtos emisijų kontrolės zonomis. Tuomet pradėtas riboti jūrinio kuro sieringumas, o šiandien jau ribojamas ne tik sieros, bet ir laivų išmetamo azoto oksidų kiekiai. Mūsų jūra yra mažo druskingumo, sekli, todėl ypač jautri ūkinių veiklų poveikiui – dėl ribotos vandens apykaitos su Šiaurės jūra tas pats vanduo Baltijos jūroje išlieka iki 30 metų. Savo pranešime pristačiau, koks SOx ir NOx mažinimo efektas buvo pasiektas, kokios pradėtos papildomos ES iniciatyvos CO2 emisijų mažinimui iš laivų ir uostų. Taip pat kalbėjau apie Baltijos šalių, ypač Lietuvos, pasirengimą pertvarkyti laivus taip, kad jie atitiktų kas dešimtmetį griežtėjančius reikalavimus – 2031, 2040 ir 2050 metais. Pristačiau ir Klaipėdos jūrų uosto pasirengimą. Vos ne kasdien girdėdami apie Klaipėdos uoste įgyvendinamus projektus, greičiausiai laikome tai norma, tačiau Baltijos jūros šalių uostų rengimosi aptarnauti naujus ir pertvarkytus laivus kontekste esame labai pažangūs“, – pabrėžė KU profesorė.
Ji taip pat apsilankė tame pačiame konferencijų centre vykusioje parodoje „KORMARINE Next Energy“. Profesorės dėmesį ypač patraukė atsinaujinančiajai energetikai ir ateities kurui skirti stendai. Jos teigimu, dalis parodos stendų pristatė ir laivų statybos technologijas. Kaip pasikartojantį motyvą profesorė išskyrė korėjiečių įsitikinimą, kad per ateinantį dešimtmetį laivo korpuso gamybos procese dalį darbų perims robotai humanoidai.
Žalioji ir skaitmeninė transformacija – stiprios karjeros kryptys naujai specialistų kartai
Aplankytuose renginiuose ir diskusijose prof. dr. Rima Mickevičienė pastebėjo vieningą akcentą – jūrų inžinerijos, energetikos ir technologijų srityse kryptingai vyksta žalioji ir skaitmeninė transformacija. Pasak jos, pasaulinė praktika rodo, kad šiems procesams būtina ruošti stiprius ir talentingus naujos kartos specialistus – inžinierius, projektuotojus, technologus, kokybės inspektorius ir kt.
„Šiandien naujos technologijos kuriamos ir diegiamos ypač sparčiai, todėl, siekiant išlikti pasaulio ekonominiame žemėlapyje, ši transformacija aktuali kiekvienai jūrinei valstybei. Be išsilavinusių žmonių konkurencijos atlaikyti tiesiog neįmanoma, todėl vyksta kova ir dėl talentų, ir dėl ką tik studijas baigusiųjų. Tie, kurie pasirenka šią karjeros trajektoriją, turi galimybę tapti globalios rinkos dalyviais ir keliauti darbo reikalais po visą pasaulį. Tai svarbus ir nenuobodus darbas, todėl tikrai raginu visus susidomėjusius rinktis šią kryptį. Dabar ypač palankus laikas pasitempti, rasti savo nišą ir veikti konkurencingai“, – sako KU profesorė.
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
