Pedro Sánchez, 2022.06.26 (08)

Ispanijos sostinėje tūkstančiai protestavo dėl migrantų krizės jos teritorijoje Šiaurės Afrikoje

Rugsėjo 26 d. tūkstančiai žmonių žygiavo per Madridą, Ispanijos sostinę, protestuodami dėl migrantų krizės Seutoje – Ispanijai priklausančiame mieste ir teritorijoje Šiaurės Afrikoje, prie Maroko. Madrido centrinės valdžios atstovybė suskaičiavo apie 20 tūkst. dalyvių, o organizatoriai skelbė, kad jų buvo 180 tūkstančių.

Organizatoriai pareikalavo pirmalaikių rinkimų

Daugelis demonstrantų mojavo Ispanijos vėliavomis ir skandavo: „Seuta neparduodama, Seutą reikia ginti.“ Eitynės prasidėjo centrinėje Madrido Cibeles aikštėje ir baigėsi prie Triumfo arkos. Ispanijos naujienų agentūros EFE duomenimis, protestas praėjo be incidentų.

Protestą surengė dešiniosios pakraipos pilietinė platforma „Sociedad Civil Española“. Jį parėmė konservatyvioji Liaudies partija (PP) ir kraštutinių dešiniųjų partija „Vox“.

Organizatorių manifeste reikalauta iki lapkričio 15 d. surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus, visus į Seutą patekusius migrantus grąžinti į Maroką, militarizuoti teritoriją ir Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sánchezą teisti už „valstybės išdavystę“.

Eitynėse dalyvavęs PP generalinis sekretorius Miguelis Tellado vyriausybės veiksmus pavadino akivaizdžiu aplaidumu. Jis teigė, kad dauguma ispanų dabar reikalauja rinkimų. Eiliniai visuotiniai rinkimai Ispanijoje turi būti surengti ne vėliau kaip 2027 m. rugpjūtį.

„Vox“ lyderis Santiago Abascalis ragino pasitelkti Ispanijos Konstitucijos 102-ąjį straipsnį ir pradėti P. Sánchezo tyrimą dėl „išdavystės“.

Liepos pabaigoje sieną kirto daugiau kaip 70 tūkst. žmonių

Humanitarinė krizė Seutoje prasidėjo liepos 30–31 d., kai iš Maroko į teritoriją pateko daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Tarptautinė naujienų agentūra „Reuters“ nurodė, kad sieną kirto daugiau kaip 72 tūkst. migrantų.

Dauguma atvykėlių netrukus grįžo į Maroką, tačiau tūkstančiai kelias savaites liko Seutoje. Dalis jų miegojo gatvėse, paplūdimiuose arba improvizuotose stovyklose.

Rugsėjo 18 d. Ispanijos institucijos skaičiavo, kad Seutoje tebėra apie 10 tūkst. migrantų. Viena nevyriausybinė organizacija vertino, kad maždaug 4 tūkst. jų vis dar neturi pastogės.

Seutos uoste įrengta nauja laikina gyvenamoji vieta 1 700 žmonių, tačiau nevyriausybinės organizacijos teigė, kad jos nepakaks visoms gatvėse ir paplūdimiuose įkurtoms stovykloms panaikinti.

Vyriausybė rengia spartesnio grąžinimo dekretą

Ispanijos centrinė valdžia padidino laikinų apgyvendinimo vietų skaičių, Seutoje dislokavo policijos pareigūnų ir karių bei skyrė daugiau lėšų teritorijos administracijai. Vietos organizacijos ir opozicija šias priemones vadina nepakankamomis.

Vyriausybė rengėsi rugsėjo 29 d. Ministrų tarybos posėdyje svarstyti dekretą, kuris paspartintų migrantų grąžinimą iš Seutos į Maroką. Jis būtų taikomas visiems po liepos 30 d. Seutoje pateiktiems prieglobsčio prašymams, trumpintų administracinius ir teisminius terminus bei ribotų galimybes likti Ispanijoje, kol nagrinėjami skundai.

Iki rugsėjo 22 d. pirminę policijos patikrą buvo praėję 2 546 suaugusieji. Vyriausybė nurodė, kad dauguma jų rinkosi prašyti tarptautinės apsaugos, o Ispanijos teritorinės politikos ministras Ángelis Víctoras Torresas tikėjosi, kad dauguma prašymų bus atmesti.

Nepaisydamas rengiamo dekreto, S. Abascalis pareiškė, kad niekas negali pasitikėti, jog ši vyriausybė imsis veiksmų. P. Sánchezas rugsėjo 3 d. parlamente neigė turįs įrodymų, kad migrantų antplūdį suorganizavo Maroko valdžia. Tačiau premjeras pripažino, kad per maždaug dešimties valandų piką liepos 30 d. Maroko policija leido žmonėms kirsti sieną.