JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas rugsėjo 2 d. pareiškė, kad Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai prisidėjo prie pasaulinio energijos kainų augimo. Pasak jo, kainas taip pat kelia JAV ir Irano konfliktas.
Liepos atakos sumažino Rusijos naftos perdirbimą
„Ukraina nusprendė, kad nori susprogdinti Rusijos energetikos objektus ir naftos produktus, todėl tai pasauliniu mastu sukelia spaudimą kainoms didėti“, – televizijai „Fox News“ sakė S. Bessentas.
Ukrainos sostinė Kyjivas tolimųjų dronų smūgiais atakuoja Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir saugyklas. Šia kampanija siekiama mažinti Maskvos biudžeto pajamas ir galimybes tęsti plataus masto karą.
2026 m. liepą suskaičiuota mažiausiai 30 su Ukraina siejamų išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, tanklaivius ir kitą naftos infrastruktūrą. „Bloomberg“ skaičiavimu, per mėnesį buvo atakuota 18 naftos perdirbimo gamyklų, įskaitant didžiausią šalyje Omsko gamyklą, esančią Sibire, daugiau kaip 2 500 kilometrų nuo Ukrainos sienos.
Atsakomybės už dalį tanklaivių atakų niekas viešai neprisiėmė. Tarp jų – smūgiai dviem laivams liepos 30-osios naktį.
Analizės bendrovės „EA Analytics“ duomenimis, liepą Rusijos naftos perdirbimo apimtis sumažėjo iki maždaug 3,6 mln. barelių per dieną – žemiausio lygio nuo 2002 m. gegužės. Palyginti, 2020–2025 m. tuo pačiu metų laikotarpiu Rusijos gamyklos per dieną perdirbdavo vidutiniškai 5,3–5,6 mln. barelių naftos.
Naujienų agentūros AP skaičiavimu, nuo 2026 m. kovo iki liepos pradžios buvo pranešta apie daugiau kaip 50 Ukrainos atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas, saugyklas, terminalus ir kitus energetikos objektus Rusijoje bei jos okupuotame Kryme.
Degalų stygių pripažinusi Maskva ribojo eksportą
Smūgiai ir gamyklų veiklos sutrikimai Rusijoje sukėlė degalų stygių, prie degalinių nusidriekė ilgos eilės, o valdžiai teko normuoti parduodamą kurą. Iki birželio pabaigos vienoks ar kitoks normavimas buvo taikomas daugiau kaip pusėje Rusijos regionų. Stygius pasiekė ir tas šalies vietoves, kuriose Ukraina naftos perdirbimo gamyklų neatakavo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas birželio 28 d. pirmą kartą pripažino, kad šalis susiduria su „tam tikru“ degalų trūkumu. Jis pažadėjo stiprinti naftos objektų apsaugą, didinti gamybą ir importuoti daugiau kuro.
Kartu V. Putinas tvirtino, kad trūkumas yra „laikinas“ ir „nekritinis“, o apgadinti objektai esą atkuriami gana greitai.
Siekdama vidaus rinkoje palikti daugiau kuro, Maskva apribojo benzino ir aviacinių degalų eksportą. Rusijos valdžia taip pat svarstė uždrausti dyzelino eksportą.
Hormuzo sąsiauryje išliko tiekimo rizika
S. Bessentas pasaulinį „energetikos šoką“ susiejo su dviem veiksniais – karu Ukrainoje ir JAV bei Irano konfliktu. Jis prognozavo, kad pasibaigus konfliktui su Iranu energijos kainos sumažės.
JAV ir Irano konfliktas smarkiai sutrikdė įprastą komercinę laivybą Hormuzo sąsiauriu, jungiančiu Persijos įlanką su Omano įlanka. Iki karo šiuo maršrutu buvo gabenama maždaug penktadalis pasaulyje suvartojamos naftos. Vis dėlto JAV energetikos sekretorius Chrisas Wrightas nurodė, kad rugsėjo 1 d. sąsiauriu buvo palydėta daugiau kaip 17 mln. barelių naftos.
Rugsėjo 1 d. „Brent“ rūšies nafta pabrango 4,16 JAV dolerio, arba 4,6 proc., iki 94,65 dolerio už barelį. JAV rinkos etalonu laikomos WTI rūšies naftos kaina pakilo 4,46 dolerio, arba 5,2 proc., iki 90,22 dolerio.
Rugsėjo 2 d. abiejų rūšių nafta iš pradžių pasiekė aukščiausią kainą nuo liepos 24-osios: „Brent“ pabrango iki 97,04 dolerio, o WTI – iki 92,29 dolerio už barelį. Vėliau kainos sumažėjo rinkai vertinant tiekimo riziką ir tebesitęsiančius naftos srautus.
S. Bessento komentarai paskelbti po rugpjūčio 31–rugsėjo 1 dienomis JAV Šiaurės Karolinos valstijos Ašvilio mieste vykusio Didžiojo dvidešimtuko (G20) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo. Jo paraštėse JAV iždo sekretorius susitiko su Rusijos finansų ministru Antonu Siluanovu. AP šaltinio teigimu, S. Bessentas jam pareiškė, kad JAV nesuteiks Rusijai ekonominių lengvatų, kol nebus baigtas karas Ukrainoje.
