Regionų gyventojai kyla į kovą prieš duomenų centrus: ar tai naujas politinis frontas Lietuvoje?
Lietuva, 2025 m. – Ar prisimenate laikus, kai duomenų centrai buvo egzotiškas ir mažai kam rūpimas dalykas? Na, atrodo, kad tie laikai baigėsi. Bent jau taip teigia Jungtinių Amerikos Valstijų regioniniai žurnalistai, pastebintys vis didesnį visuomenės susirūpinimą dėl šių technologinių gigantų plėtros.
Pastaruosius metus JAV visoje šalyje kyla protestai prieš duomenų centrus. Vietos gyventojai baiminasi dėl poveikio aplinkai, elektros kainų kilimo ir net abejotinų dirbtinio intelekto (DI) panaudojimo būdų. Kaip praneša „Data Center Watch”, šiuo metu net 24 valstijose veikia 142 aktyvistų grupės, kovojančios prieš duomenų centrų plėtrą.
Šis staigus gyventojų nepasitenkinimas – tiesioginė reakcija į neįtikėtinai greitą pramonės augimą. Sparčiai tobulėjant dirbtiniam intelektui, didėja ir debesų kompiuterijos poreikis. JAV surašymo biuro duomenys rodo, kad nuo 2021 m. išlaidos duomenų centrų statybai išaugo net 331%! Tai šimtai milijardų dolerių, investuojamų į šiuos projektus. Visgi, ekspertai abejoja, ar visi planuojami centrai bus pastatyti.
O Silicio slėnio milžinai – „Google”, „Meta”, „Microsoft” ir „Amazon” – toliau planuoja didžiules investicijas į šią sritį. Be to, naują dirbtinio intelekto infrastruktūrą skatina ir valstybės politika. Dar Donaldo Trumpo administracijos inicijuotas projektas „Žvaigždžių vartai” siekė „Jungtinių Valstijų reindustrializaciją” plėtojant dirbtinį intelektą.
Taigi, pramonė, kuri anksčiau buvo mažai kam žinoma, atsidūrė dėmesio centre ir susiduria su aršia kritika. Aktyvistai kaip Danny Cendejasas iš „MediaJustice” teigia, kad susidomėjimas kova prieš duomenų centrus auga kiekvieną savaitę ir prognozuoja, kad ši tendencija tik stiprės.
Pavyzdžiai kalba patys už save: Mičigano valstijoje gyventojai protestuoja sostinėje, reikalaudami, kad jų kiemuose ir bendruomenėse nebūtų duomenų centrų. Viskonsine vietos gyventojams pavyko atkalbėti „Microsoft” nuo planų statyti duomenų centrą jų mieste. Pietų Kalifornijoje miestas net kreipėsi į teismą, siekdamas panaikinti apskrities leidimą duomenų centro projektui, argumentuodamas tai susirūpinimu dėl aplinkosaugos.
Manoma, kad šie klausimai gali turėti įtakos ir politikams. Pranešama, kad didėjančios elektros energijos sąnaudos, kurias, daugelis sieja su dirbtinio intelekto bumu, gali tapti svarbiu faktoriumi artėjančiuose rinkimuose.
Kai kuriais atvejais protestai pasiekia rezultatų – sustabdomos planuojamos statybos. „Data Center Watch” teigia, kad dėl gyventojų spaudimo atšaukta arba atidėta duomenų centrų projektų už maždaug 64 milijardus dolerių.
Žinoma, technologijų pramonė nelieka abejinga. Nacionalinė dirbtinio intelekto asociacija (NAIA) „Politico” duomenimis, teikia rekomendacijas Kongreso nariams ir organizuoja ekskursijas į duomenų centrus, siekdama parodyti rinkėjams jų vertę. Technologijų įmonės, įskaitant „Meta”, rengia reklamines kampanijas, stengdamosi įtikinti gyventojus duomenų centrų ekonomine nauda.
Ar tokie pat scenarijai laukia ir Lietuvos? Greitai besivystantis technologijų sektorius ir augantis poreikis duomenų centrams kelia klausimų, ar mūsų regionai neatsidurs toje pačioje situacijoje kaip ir JAV. Ar sugebėsime rasti balansą tarp technologinės pažangos ir gyventojų gerovės? Tai klausimai, į kuriuos turėsime atsakyti jau artimiausioje ateityje.
