Ukrainietės Irynos Zarutskos šeima praėjus beveik metams po jos nužudymo viešojo transporto traukinyje padavė į teismą Šarlotės miestą JAV Šiaurės Karolinos valstijoje ir transporto apsaugą teikiančią bendrovę „Professional Security Services“ (PSS). Artimieji teigia, kad 23 metų moters mirties buvo galima išvengti.
Šeima kaltina miestą neužtikrinus keleivių saugumo
Ieškinys 2026 m. rugpjūčio 21 d. pateiktas Šarlotėje veikiančiam Meklenburgo apygardos aukštesniajam teismui. Į teismą kreipėsi Zarutskos dėdė Frankas Scottas Haskellas, o šeimai ir žuvusiosios palikimui atstovauja advokatė Lauren Newton.
Ieškinyje teigiama, kad Šarlotės miestas ir PSS dar iki mirtino išpuolio žinojo apie smurtinius nusikaltimus miesto viešajame transporte ir aplink „Lynx Blue Line“ lengvojo geležinkelio liniją. Pasak šeimos, atsakovai privalėjo saugoti teisėtus keleivius nuo žinomo ir numatomo pavojaus, tačiau jų neveikimas nulėmė mirtiną užpuolimą.
Artimieji nurodo nepakankamą bilietų kontrolę, turniketų ar kitų fizinių užtvarų nebuvimą ir per mažą apsaugos darbuotojų skaičių. Ieškinyje tvirtinama, kad miestas turėjo lėšų šioms priemonėms įgyvendinti.
Kaip įrodymas, jog pavojų buvo galima numatyti, dokumente minimos keturios žmogžudystės ir kiti užpuolimai, per ankstesnius kelerius metus įvykę prie „Blue Line“ stotelių.
Ieškinio duomenimis, Zarutskos nužudymo dieną PSS turėjo 183 apsaugos darbuotojus, iš kurių tik 11 buvo ginkluoti. Bendrovės sutartyje buvo numatytos 219 darbo vietų, įskaitant 39 ginkluotus darbuotojus.
Šeima reikalauja neįvardyto dydžio piniginės kompensacijos ir baudinio pobūdžio žalos atlyginimo. Artimieji taip pat tikisi, kad byla paskatins ilgalaikius Šarlotės transporto sistemos saugumo pokyčius.
Šarlotės miesto atstovas pareiškė nekomentuosiantis vykstančio teisminio ginčo. PSS iki publikacijos neatsakė į žurnalistų prašymus pateikti savo poziciją.
Teismas sustabdė kaltinamojo bylą dėl jo psichikos būklės
Zarutska buvo mirtinai subadyta 2025 m. rugpjūčio 22 d., apie 21.50 val., važiuodama „Lynx Blue Line“ traukiniu namo iš darbo. Policijos duomenimis, ji ir išpuoliu įtariamas Decarlosas Brownas jaunesnysis vienas kito nepažinojo.
Brownui Šiaurės Karolinos valstijos teisme pareikštas kaltinimas pirmojo laipsnio žmogžudyste. Federalinėje byloje jis kaltinamas mirties sukėlimu smurtaujant masinio transporto sistemoje.
2026 m. birželio 9 d. federalinis teisėjas Kennethas D. Bellas nusprendė, kad dėl psichikos ligos Brownas tuo metu nėra pajėgus dalyvauti teismo procese, ir skyrė jam iki keturių mėnesių gydymą. Valstijos byla sustabdyta, kol nagrinėjama federalinė byla.
Zarutska į Jungtines Valstijas atvyko pabėgusi nuo Rusijos karo Ukrainoje. Artimieji pasakojo, kad prieš išvykdama ji gyveno bombų slėptuvėje, o Amerikoje siekė susikurti saugesnį gyvenimą.
Nužudymas paskatino keisti įstatymus ir stiprinti kontrolę
Zarutskos nužudymas tapo politinių ginčų dėl nusikalstamumo, psichikos sveikatos sistemos ir viešojo transporto saugumo objektu. Donaldo Trumpo administracija ir respublikonai šį atvejį pateikė kaip demokratų valdomų miestų politikos nesėkmės pavyzdį.
Šiaurės Karolinos Generalinė Asamblėja 2025 m. rugsėjo 23 d. ratifikavo vadinamąjį Irynos įstatymą, kurį valstijos gubernatorius Joshas Steinas pasirašė spalio 3-iąją. Juo sugriežtintos dalies smurtiniais nusikaltimais kaltinamų asmenų paleidimo iki teismo sąlygos ir panaikintas rašytinis pasižadėjimas atvykti kaip viena iš paleidimo formų.
2026 m. rugpjūčio 17 d. paskelbtoje Šiaurės Karolinos valstijos auditoriaus ataskaitoje nustatytos Šarlotės transporto sistemos apsaugos ir bilietų kontrolės spragos. Auditoriai taip pat pažymėjo, kad sistemoje nėra turniketų ar vartų, o dėl silpnos bilietų kontrolės miestas per metus esą netenka 5–6,5 mln. JAV dolerių pajamų.
Dar vasarį JAV Federalinė transporto administracija nustatė 18 atvejų, kai Šarlotės regiono viešojo transporto sistema CATS neatitiko federalinių saugos reikalavimų. 2025 m. keleivių nusikalstamumo rodiklis joje buvo tris kartus, o transporto darbuotojų užpuolimų rodiklis – penkis kartus didesnis už šalies vidurkį.
CATS vadovo Brento Cagle’o teigimu, po nužudymo ne tarnybos metu dirbantys policininkai ir šerifo pavaduotojai viešojo transporto maršrutuose patruliavo daugiau kaip 46 tūkst. valandų. Tokios priemonės kainuoja apie 5 mln. JAV dolerių per metus.
Šarlotės miestas taip pat paskelbė, kad 2026 m. spalį patruliuoti ir dažniau tikrinti bilietus pradės 60 specialių bilietų kontrolės pareigūnų.
