JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 28 d. paskelbė apie naują susitarimą su laikinosios Venesuelos prezidentės Delcy Rodríguez vyriausybe. Pasak Trumpo, Jungtinės Valstijos įgis daugumos kontrolę telkiniuose, kuriuose yra daugiau kaip 65 mlrd. barelių įrodytų naftos atsargų, o JAV mokesčių mokėtojams tai nieko nekainuos.
JAV dalis siektų 55 procentus
Trumpas teigė, kad susitarimą, bendradarbiaudami su privačiu verslu, derino JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir Rodríguez. Tačiau pradiniame prezidento pranešime nebuvo nurodyta susitarimo teisinė ir finansinė struktūra, konkretūs telkiniai, dalyvausiančios bendrovės ar būdas, kuriuo Vašingtonas įgyvendintų daugumos kontrolę.
Anoniminio JAV pareigūno teigimu, būtų įsteigta nauja privati bendrovė, kurios operatorius kol kas neįvardytas. Venesuela jai suteiktų teises plėtoti telkinius 100 metų.
JAV kontroliuotų 55 proc. bendros įmonės. Pasak to paties pareigūno, ši dalis apimtų nuosavybės teises ir galimybę pirkti bendrovės išgautą naftą už savikainą.
Šaltiniai naujienų svetainei „Axios“ pateikė prieštaringą informaciją apie derybų baigtį. Vienas JAV administracijos pareigūnas sakė, kad susitarimas jau užbaigtas, tačiau kitas tvirtino, jog rugpjūčio 28-osios vakarą dar nebuvo galutinai sutvarkytos visos jo sąlygos.
Venesuela tikisi 100 mlrd. dolerių investicijų
Rodríguez vyriausybė nurodė, kad susitarimas apima 17 strateginių telkinių, kurių įrodytas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. „Reuters“ matytame telkinių sąraše nurodytos teritorijos Venesuelos Orinoko naftos juostoje ir Marakaibo ežero regione.
Venesuelos valdžios skaičiavimu, projektas galėtų pritraukti apie 100 mlrd. JAV dolerių investicijų, o šalies sostinei Karakasui atnešti daugiau kaip 209 mlrd. dolerių mokestinių pajamų. Rodríguez susitarimą pavadino istoriniu ir pareiškė, kad jis reikšmingai prisidės prie šalies atsigavimo, leis modernizuoti naftos pramonę ir didinti gavybą.
Venesuela turi apie 303 mlrd. barelių įrodytų naftos atsargų – maždaug 17 proc. visų pasaulio atsargų. Tačiau dėl investicijų stokos ir susidėvėjusios infrastruktūros šalis išgauna tik apie 1,25 mln. barelių naftos per dieną.
Rubio susitarimą pavadino didele pergale abiejų šalių gyventojams. Jo teigimu, jis užtikrins JAV stabilų pigios naftos tiekimą, sukurs tūkstančius gerai apmokamų darbo vietų ir padės atkurti Venesuelos ekonomiką.
Ekspertai greito benzino atpigimo nesitiki
Trumpas tvirtino, kad sandoris daugiau nei padvigubins JAV naftos atsargas ir ilgainiui gerokai sumažins benzino kainas. JAV Energetikos informacijos administracijos duomenimis, pačios Jungtinės Valstijos turi mažiau nei 50 mlrd. barelių įrodytų naftos atsargų.
Rugpjūčio 28 d. vidutinė benzino kaina JAV siekė apie 4,09 dolerio už galoną, palyginti su 3,21 dolerio prieš metus. Rugpjūčio pradžioje šalies strateginės naftos atsargos buvo sumažėjusios iki mažiau kaip 300 mln. barelių – daugiau nei 100 mln. barelių nuo metų pradžios.
Vis dėlto ekspertai perspėja, kad Venesuelos sunkiosios naftos gavybos, transportavimo ir perdirbimo infrastruktūros atkūrimas gali trukti ne vienus metus ir kainuoti milijardus dolerių. Todėl greito benzino kainų kritimo tikėtis nereikėtų.
Energetikos ekspertas Davidas Goldwynas sakė nežinantis precedento, kai JAV vyriausybė nuomotųsi užsienio valstybės naftos telkinius. Jis taip pat suabejojo, ar toks modelis turėtų teisinį pagrindą pagal Venesuelos konstituciją ir naująjį šalies angliavandenilių įstatymą.
Susitarimas sukėlė pyktį Venesuelos opozicijoje. Vienas neįvardytas žinomas opozicijos veikėjas jį apibūdino kaip milžinišką išteklių užgrobimą. Tuo metu Rodríguez vyriausybė pabrėžia numatomą ekonominę naudą ir galimybę atgaivinti šalies naftos pramonę.
