JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 28 dieną paskelbė susitarimą, pagal kurį Jungtinės Valstijos kartu su privačiu verslu esą įgijo daugumos kontrolę daugiau kaip 65 mlrd. barelių Venesuelos patvirtintų naftos atsargų. Tačiau laikinoji Venesuelos prezidentė Delcy Rodríguez kitą dieną pareiškė, kad Pietų Amerikos valstybė išlaiko savo gamtos išteklių nuosavybę ir suverenitetą.
Venesuela žada iš naftos gauti 209 mlrd. dolerių
D. Trumpas susitarimą pavadino „didžiausiu naftos sandoriu pasaulio istorijoje“. Pasak jo, dėl sąlygų derėjosi JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ir D. Rodríguez.
Venesuelos vadovė per valstybinę televiziją pabrėžė, kad susitarimas nepanaikina šalies teisių į išteklius. Jos teigimu, siekiama „šaltus, inertiškus“ požeminius išteklius paversti Venesuelos gyventojų socialinės ir ekonominės gerovės šaltiniu.
Venesuelos vyriausybė skelbia, kad bus plėtojama 17 naftos telkinių, kurių patvirtintas potencialas siekia 65 mlrd. barelių. Tai sudaro apie 21 proc. visų šalies atsargų. JAV Energetikos informacijos administracijos, renkančios ir skelbiančios energetikos statistiką, duomenimis, Venesuela turi maždaug 303 mlrd. barelių, arba apie 17 proc. pasaulio patvirtintų žalios naftos atsargų.
Karakaso skaičiavimais, susitarimas galėtų pritraukti 100 mlrd. JAV dolerių privačių investicijų, o Venesuelos valstybei duoti daugiau kaip 209 mlrd. dolerių pajamų. Ši prognozė paremta orientacine 65 dolerių už barelį kaina. D. Rodríguez sakė, kad Venesuelai tektų maždaug 19 dolerių nuo kiekvieno pagal susitarimą išgauto ir parduoto barelio.
Ji susitarimą apibūdino kaip 25 metų dvišalį projektą. Pradinis jo tikslas – padidinti naftos gavybą iki daugiau kaip 1,5 mln. barelių per dieną. Platesniame plane taip pat numatyti aštuoni nauji, dar neeksploatuojami naftos blokai.
Neatskleistos sąlygos kelia klausimų dėl sandorio trukmės
Iki rugpjūčio 30 dienos nebuvo paskelbtas visas susitarimo tekstas, neįvardytas privatus operatorius ir nepaaiškinta, kaip bus finansuojamos reikalingos investicijos.
Naujienų agentūra AP, remdamasi anonimu likusiu JAV pareigūnu, pranešė, kad JAV vyriausybė ir neįvardytas privatus operatorius įsteigė naują bendrovę, gavusią teises telkinius plėtoti 100 metų. Šis terminas akivaizdžiai skiriasi nuo D. Rodríguez minimo 25 metų projekto.
To paties pareigūno teigimu, JAV turėtų atitekti 55 proc. faktinės naujosios bendrovės produkcijos – per turimą nuosavybės dalį ir teisę pirkti naftą už savikainą. Įsigyta nafta būtų skiriama JAV strateginiam rezervui ir kariuomenei.
Nepaisant didžiausių pasaulyje patvirtintų atsargų, prieš susitarimą Venesuela išgaudavo tik apie 1,25 mln. barelių naftos per dieną. Šalies naftos pramonę ilgą laiką slėgė investicijų stoka, netinkamas valdymas ir sankcijos. AP kalbinti ekspertai perspėjo, kad susitarimas JAV degalų kainų greitai nesumažins: Venesuelos infrastruktūrai atkurti prireiks daugelio metų ir milijardinių investicijų.
Susitarimą kritikuoja ir Venesuelos valdžios šalininkai
Sandorio neskaidrumas sukėlė abejonių ir tarp D. Rodríguez vadovaujamos valdžios rėmėjų. Socialiniuose tinkluose pasirodė komentarų apie galimą suvereniteto praradimą, menką naudą Venesuelai ir politinius nuostolius.
„Nežinome, kam tai bus naudinga – Venesuelai ar Jungtinėms Valstijoms“, – sakė 68 metų apsaugininkas Jesusas Salazaras. Pasak jo, atsakymų gali suteikti tik tolesnė susitarimo eiga.
Buvęs Venesuelos planavimo ministras ir Harvardo universiteto profesorius Ricardo Hausmannas susitarimą pavadino gėdingu. Jis tvirtino, kad D. Rodríguez neturi konstitucinių įgaliojimų tokiu sandoriu įpareigoti šalį.
Rugpjūčio 29 dieną Venesuelos sostinėje Karakase dešimtys valdžią remiančių grupių protestavo prieš JAV buvimą šalyje. Tą pačią dieną valdančioji partija parėmė ekonomines priemones, kurios, jos teigimu, teikia pirmenybę nacionaliniams interesams ir padeda įveikti daugiau kaip dešimtmetį taikytų sankcijų bei kitų ekonominių suvaržymų poveikį.
D. Rodríguez vyriausybė patiria didelį D. Trumpo administracijos spaudimą nuo sausį surengtos JAV operacijos. Per ją ilgametis Venesuelos vadovas Nicolásas Maduro buvo nušalintas, išgabentas į Jungtines Valstijas ir įkalintas. Dėl jam pateiktų kaltinimų N. Maduro savo kaltės nepripažino.
