JAV viceprezidentas J. D. Vance’as šeštadienį, spalio 17-ąją, pasidalijo degančios Limožo miesto rotušės vaizdo įrašu ir smurtą Prancūzijoje susiejo su imigracija. Prancūzijos pareigūnai neramumus priskyrė radikaliosios kairės grupėms ir proginiams plėšikams, o dienraštis „Le Monde“ pažymėjo, kad amerikiečių politikas savo teiginiams įrodymų nepateikė.
Vance’as neramumus pavertė JAV rinkimų argumentu
Socialiniame tinkle „X“ Vance’as pareiškė, kad Vakarų liberalai dėl „įvairovės ir užuojautos“ į Prancūziją ir kitas valstybes esą „įsivežė trečiąjį pasaulį“.
Viceprezidento teigimu, liberalai ignoravo „esminius asimiliacijos ir suderinamumo klausimus“ ir neklausė perspėjimų apie galimus tokios politikos padarinius. Jis taip pat sakė besimeldžiantis, kad Prancūzija sustabdytų šią „beprotybę“, kol nesudegė daugiau jos istorinių objektų.
Vance’o išplatintą vaizdo įrašą pirmiausia paskelbė Lenkijoje sukurtas ultrakonservatyvus naujienų agregatorius „Visegrad 24“, skelbiantis ir prieš imigraciją nukreiptą turinį.
Įvykius Prancūzijoje JAV viceprezidentas panaudojo ir vidaus politikoje prieš lapkričio 3 dieną vyksiančius Kongreso rinkimus. Jis amerikiečiams pareiškė, kad tokią ateitį jų šaliai esą siūlo Kongreso demokratai.
42 metų Vance’as laikomas galimu kandidatu 2028 metų JAV prezidento rinkimuose ir priskiriamas nacionalistiniam bei identitariniam Respublikonų partijos sparnui. 2025 metų vasarį kalbėdamas Miuncheno saugumo konferencijoje Vokietijoje jis jau griežtai kritikavo Europą ir tvirtino, kad didžiausia žemyno grėsmė yra ne Rusija ar Kinija, o pačios Europos atsitraukimas nuo pamatinių vertybių.
Prancūzijos pareigūnai smurtą priskyrė radikaliajai kairei
Spalio 17 dieną visoje Prancūzijoje vykusių protestų dalyviai reiškė nepasitenkinimą išaugusiomis pragyvenimo išlaidomis ir padėtimi mokyklose. Taikias eitynes kai kur lydėjo susirėmimai su policija, plėšimai ir gaisrai.
Prancūzijos vidaus reikalų ministro Laurent’o Nuñezo duomenimis, 110 eitynių dalyvavo apie 550 tūkst. žmonių. Profesinės sąjungos ir studentų organizacijos skelbė didesnį skaičių – apie 800 tūkst. dalyvių.
Naujausiais Prancūzijos ministro pirmininko Sébastieno Lecornu pateiktais duomenimis, per neramumus sulaikyta 1 200 žmonių, sužeista 150 policininkų ir žandarų.
Nuñezas smurtą siejo ne su imigracija, o su „itin smurtinėmis radikaliosios kairės grupėmis“ ir prie jų prisidėjusiais proginiais plėšikais.
Užpuolikai padegė Limožo rotušę
Limože, centrinės Prancūzijos mieste, į demonstraciją susirinko apie 5 tūkst. žmonių. Aukštutinės Vienos departamento valstybės atstovo Maurice’o Barate’o teigimu, tarp jų buvo keli šimtai „radikalizuotų ir itin smurtinių“ asmenų.
Pasak prefekto, užpuolikai išdaužė rotušės langus, įsiveržė į pastatą ir tyčia jį padegė. Vėliau buvo puolamas vietos valstybės administracijos pastatas, o miesto centre plėšiamos parduotuvės.
XIX amžiuje pastatytos Limožo rotušės gaisras buvo suvaldytas spalio 18-osios rytą. Pastatas smarkiai apgadintas – įgriuvo jo stogas ir varpinės bokštelis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad smurtavę asmenys bus persekiojami ir nubausti. Šalies teisingumo ministras Géraldas Darmaninas paragino prokurorus siekti itin griežto atsako ir įtariamųjų suėmimo.
