Jungtinė Karalystė siūlo savo branduolinio atgrasymo apsaugą įtraukti į planuojamų naujų Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) struktūrą. Ji apimtų visas dešimt šio karinio bendradarbiavimo formato valstybių, tarp jų ir Lietuvą, tačiau susitarimas dar nepasirašytas – tai ketinama padaryti 2026 metų lapkritį Norvegijos sostinėje Osle.
Britų povandeniniai laivai užtikrintų branduolinį atgrasymą
Apie planus per neseną vizitą Suomijoje kalbėjo generolas seras Gwynas Jenkinsas, Jungtinės Karalystės Pirmasis jūrų lordas ir Karališkojo laivyno štabo viršininkas.
Pasak G. Jenkinso, Suomija jau yra „po branduoliniu skėčiu“, kurį garantuoja šiuo metu Atlanto vandenyne patruliuojantys britų povandeniniai laivai. Jis taip pat nurodė, kad Jungtinės Karalystės branduolinė ginkluotė sudarytų naujųjų JEF pajėgų atgrasymo pagrindą.
Suomijos parlamento Gynybos komiteto pirmininkas Heikki Autto patvirtino, kad Jungtinė Karalystė pranešė apie įsipareigojimą JEF šalių saugumui, apimantį ir branduolinius ginklus.
Siūloma apsauga būtų taikoma Jungtinei Karalystei, Danijai, Estijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Nyderlandams, Norvegijai, Suomijai ir Švedijai. Visos šios valstybės dabar priklauso NATO.
JEF galėtų reaguoti dar prieš NATO 5-ojo straipsnio aktyvavimą
Naujosioms JEF kovinėms pajėgoms pradėti veikti nereikėtų laukti NATO 5-ojo straipsnio, numatančio kolektyvinę Aljanso narių gynybą, aktyvavimo.
Tokia galimybė buvo numatyta ir 2025 metų lapkričio 5 dieną atnaujintame JEF memorandume. Juo siekta sustiprinti šių pajėgų vaidmenį papildant NATO atgrasymą ir gynybą, įskaitant situacijas, kurios dar nesiekia 5-ojo straipsnio taikymo slenksčio.
2026 metų liepos 9 dieną visų dešimties JEF valstybių karinių jūrų pajėgų vadovai taip pat susitarė glaudžiau derinti planavimą, mokymus, logistiką ir pajėgumus. Taip siekiama užtikrinti, kad šalys galėtų nedelsdamos reaguoti į grėsmes Šiaurės Atlante, Arktyje ir Baltijos jūroje.
Suomija savo branduolinės politikos nekeistų
H. Autto planuojamą mechanizmą pavadino Suomijos gynybos „trečiojo ramsčio“ sustiprinimu. Taip jis apibūdino dvišalį ir daugiašalį gynybos bendradarbiavimą, papildantį Suomijos narystę NATO.
Komiteto pirmininkas pabrėžė, kad susitarimas nepakeistų Suomijos branduolinės politikos. Šalis nesiekia, kad jos teritorijoje taikos metu būtų dislokuoti branduoliniai ginklai.
Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänenas turėjo rugsėjo 29 dieną išsamiau pristatyti rengiamą susitarimą parlamento Gynybos komitetui.
Suomijos Centro partijos pirmininkas Antti Kaikkonenas ir socialdemokratas, Gynybos komiteto narys Mika Kari, JEF bendradarbiavimo stiprinimą įvertino kaip reikšmingą žingsnį užtikrinant Šiaurės Europos saugumą.
