Seimo pirmininkas Juozas Olekas antradienį, spalio 13 dieną, pareiškė, kad šalies saugumui užtikrinti siūlomos papildomos Rusijos ir Baltarusijos piliečių veiklos ribojimo priemonės yra teisingos, reikalingos ir palaikytinos.
Viešai veiklai būtų keliamos naujos sąlygos
„Manau, kad tie pasiūlymai, kurie yra teikiami, jie yra teisingi, palaikytini“, – žurnalistams sakė parlamento vadovas.
J. Olekas kartu pabrėžė tebesilaikantis nuostatos, kad Baltarusijos ir Rusijos piliečiai turi būti vertinami skirtingai. Pasak jo, dabar siūlomos papildomos priemonės reikalingos tam, kad Lietuva būtų saugesnė.
Rugsėjo 30 dieną Vyriausybės palaikytas ribojimų paketas dar turės būti svarstomas Seime. Juo siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos fizinių bei juridinių asmenų ir organizacijų atstovų viešąją veiklą švietimo, mokslo ir studijų, kultūros, sporto, meno bei pramogų srityse.
Ribojimai būtų taikomi asmenims ir subjektams, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos karą prieš Ukrainą, jame dalyvavo ar veikė Rusijos aneksuotose arba laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose. Į Lietuvą taip pat siūloma neįleisti asmenų, kenkiančių Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui, nepriklausomybei, stabilumui ar saugumui.
Priemonės apimtų ir tuos, kurie remia šiurkščius žmogaus teisių pažeidimus arba represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines jėgas Rusijoje bei Baltarusijoje.
Išimtis būtų taikoma žmonėms, kurie okupuotose teritorijose aiškiai veikė prieš Rusijos agresiją, okupaciją ar aneksiją ir neprisidėjo prie okupacinės valdžios interesų.
Atvykstantys į Lietuvą vykdyti viešosios veiklos turėtų pasirašyti deklaraciją, kuria pasmerktų Rusijos agresiją ir paremtų Ukrainos teritorinį vientisumą. Atsisakiusiems tai padaryti veikla Lietuvoje nebūtų leidžiama. Nenustačius draudimo pagrindų, Rusijos ir Baltarusijos atstovai galėtų dalyvauti tik kaip neutralūs dalyviai, neatstovaujantys savo valstybėms.
Turto pirkimą ribotų prie strateginių objektų
Pakete taip pat siūloma leidimus gyventi Lietuvoje turintiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams neleisti pirkti nekilnojamojo turto šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų ir karinių poligonų.
Tokiose teritorijose turto negalėtų įsigyti ir leidimo gyventi neturintys Baltarusijos piliečiai bei jiems priklausantys juridiniai asmenys. Leidimų gyventi neturinčių Rusijos piliečių galimybės pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje buvo apribotos anksčiau. Nauji draudimai nebūtų taikomi, kai nuosavybė įgyjama paveldėjimo būdu.
Užsienio reikalų ministerijos teigimu, tokios priemonės mažintų riziką, kad turtas bus naudojamas žvalgybai, karinėms pratyboms ar kariuomenės judėjimui stebėti, informacijai rinkti ir provokacijoms rengti.
Registrų centro duomenimis, Rusijos ir Baltarusijos piliečiams Lietuvoje priklauso apie 14 tūkst. nekilnojamojo turto objektų. 2022–2024 metais iki 10 kilometrų atstumu nuo svarbios infrastruktūros objektų turto įsigijo beveik 1,9 tūkst. Rusijos ir daugiau kaip 1,1 tūkst. Baltarusijos piliečių.
Politikai nesutaria dėl draudimo apimties
Opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas laikosi griežtesnės pozicijos. Jo teigimu, nekilnojamojo turto įsigijimą Lietuvoje reikėtų riboti visiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, o siūlomą draudimą prie kritinės infrastruktūros jis laiko kompromisiniu variantu.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius savo ruožtu abejoja, ar pasirinktas ribojimas bus veiksmingas. Jo vertinimu, prorusiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai, pirkdami turtą prie strateginių objektų, gali kelti ne mažesnę grėsmę.
Jeigu Seimas pataisas priimtų, jos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną. Anksčiau sudarytos viešosios veiklos sutartys turėtų būti peržiūrėtos ir patikslintos iki tų pačių metų vasario 28 dienos.
