Susisiekimo ministras Juras Taminskas paragino Europos Sąjungos valstybes didinti investicijas į transporto jungtis, geležinkelių elektrifikaciją ir alternatyviųjų degalų infrastruktūrą. Pasak jo, tai padėtų Europos transporto sistemai atlaikyti geopolitinius bei ekonominius sukrėtimus.
Ministras ragina užtikrinti ilgalaikį ES finansavimą
Šią poziciją J. Taminskas išsakė rugsėjo 21 dieną Dubline, Airijos sostinėje, vykusiame neformaliame ES transporto ministrų susitikime. Rugsėjo 20–21 dienomis surengtose diskusijose dalyvavo ES valstybių transporto ministrai, Europos Komisijos atstovai ir kiti aukšto rango pareigūnai.
Susitikime buvo svarstoma, kaip kurti saugią, atsparią ir konkurencingą Europos transporto sistemą. J. Taminsko teigimu, dabartinė geopolitinė padėtis ir degalų kainų svyravimai parodė, kad ji turi būti geriau pasirengusi ekonominiams iššūkiams ir būsimoms krizėms.
Ministras paragino užtikrinti ilgalaikį ES finansavimą transportui, investicijas siejant su sektoriaus atsparumu ir konkurencingumu. Lietuvai svarbiausiomis kryptimis jis įvardijo transporto jungčių su Europa stiprinimą, spartesnę geležinkelių elektrifikaciją, alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtrą ir sąlygų efektyviam sąjungininkų judėjimui sudarymą.
Pasak J. Taminsko, tokios investicijos reikalingos ne tik regiono susisiekimui, bet ir visos Europos saugumui.
Baltijos šalys sieks stabilesnio „Rail Baltica“ finansavimo
Ministras ypač pabrėžė europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“, turinčio sujungti Baltijos šalis su likusia Europa, svarbą. Jo teigimu, projektas reikšmingas rytinio ES flango susisiekimui, atsparumui ir kariniam mobilumui.
Prieš susitikimą Dubline buvo numatyti J. Taminsko pokalbiai su Latvijos ir Estijos transporto ministrais dėl projekto eigos. Ministras nurodė, kad Lietuva kartu su kaimynėmis sieks nuoseklaus ir lankstaus „Rail Baltica“ finansavimo būsimoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Rugsėjo 22 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai patvirtino bendrą deklaraciją. Ja Baltijos šalys įsipareigojo derinti pozicijas derybose su Europos Komisija ir siekti didesnio bei prognozuojamo projekto finansavimo.
J. Taminsko pateiktais skaičiavimais, artimiausiu metu elektrifikuotų Lietuvos geležinkelių dalis turėtų padidėti nuo 8 iki 27 proc. Nutiesus elektrifikuotą „Rail Baltica“ liniją, ji išaugtų iki maždaug 39 proc. viso šalies geležinkelių tinklo.
Ankstesniame oficialiame elektrifikavimo plane numatyta elektrifikuotų kelių ilgį padidinti iki 520 kilometrų, arba 27 proc. eksploatuojamo tinklo. Visas Lietuvos geležinkelių tinklas viršija 1,92 tūkst. kilometrų.
Transporto priemonėms numatyta apie 440 mln. eurų
Europos Komisijos patvirtintame Lietuvos socialiniame klimato plane 2026–2032 metams numatyta apie 884 mln. eurų investicijų. Maždaug 440 mln. eurų ketinama skirti susisiekimo sektoriaus priemonėms.
Viso plano finansavimą sudaro apie 663 mln. eurų ES lėšų ir 25 proc. nacionalinis įnašas. Investavimo laikotarpis prasidėjo 2026 metų sausio 1 dieną ir truks iki 2032 metų pabaigos.
Transportui skirtos lėšos numatytos elektromobiliams ir jų įkrovimo infrastruktūrai, viešajam transportui, naujiems mokykliniams autobusams, dviračių infrastruktūrai ir jungtinio bilieto informacinei sistemai.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane taip pat numatyta iki 2028 metų įrengti 5,8 tūkst. viešai prieinamų elektromobilių įkrovimo prieigų, keturis vandenilio ir 22 biometano papildymo punktus. Iki tų pačių metų siekiama nuo 10 iki 20 proc. padidinti alternatyviaisiais degalais varomų lengvųjų transporto priemonių dalį tarp pirmą kartą Lietuvoje registruojamų automobilių.
Neformalų ministrų susitikimą organizavo Airija, ES Tarybai pirmininkaujanti nuo liepos pradžios iki 2026 metų pabaigos. Lietuva pirmininkavimą perims 2027 metų sausį ir vykdys iki birželio pabaigos.
