Krašto apsaugos ministerija (KAM) antradienį paskelbė sulaukusi 19 paraiškų integruotai Lietuvos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemai kurti. Apie 5 mln. eurų vertės sistema turėtų padėti aptikti ir sekti dronus bei kitas oro grėsmes.
Dirbtinis intelektas sujungs radarų ir sensorių duomenis
Paraiškas pateikė ir pavienės įmonės, ir Lietuvos bei užsienio partnerius vienijantys konsorciumai. Konkrečių pareiškėjų ministerija neįvardijo.
Numatoma, kad dirbtinis intelektas automatiškai ir realiuoju laiku sujungs Lietuvos kariuomenės bei kitų institucijų sensorių, radarų ir kitos infrastruktūros duomenis. Sistema turės formuoti išsamų visos šalies oro erdvės vaizdą, kad būtų galima veiksmingiau aptikti, sekti ir valdyti dronų bei kitų oro grėsmių keliamą riziką.
Krašto apsaugos ministro Roberto Kauno teigimu, bendra sistema sustiprins valstybės institucijų išankstinį perspėjimą, atsaką į oro pavojus ir galimybes laiku informuoti visuomenę. Pasak ministro, KAM sąmoningai pakvietė privatų verslą, šalies inžinierius ir programuotojus prisidėti prie oro gynybos stiprinimo.
Pareiškėjų laukia derybos ir saugumo patikra
Šiuo metu vertinama, ar visi 19 pareiškėjų atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Juos atitikusiems dalyviams pirminiams pasiūlymams parengti bus skirta ne mažiau kaip 10 darbo dienų.
Vėliau KAM derėsis su visais kvalifikaciją įrodžiusiais dalyviais, o po derybų jie pateiks galutinius pasiūlymus. Potencialūs laimėtojai dar bus tikrinami dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams. Nugalėtojai bus paskelbti tik užbaigus visas procedūras.
Projektas suskirstytas į tris etapus. Pirmajame ketinama atrinkti iki trijų dalyvių, o antrajame ir trečiajame darbus tęsti su vienu geriausiai įvertintu dalyviu. Veikiantį bandomąjį sprendimą planuojama sukurti 2027 metų pradžioje.
Sistema 2028 metais bus sujungta su sąjungininkų platformomis
KAM planuoja, kad 2027 metais sistema jau sujungs visus prie jos prijungtus sensorius ir oro gynybos priemones bei formuos bendrą oro situacijos vaizdą.
Duomenys apie aptiktą objektą bus perduodami tos teritorijos institucijų ir tarnybų vadovams bei kritinės infrastruktūros valdytojams. Objektui judant, jo sekimas turės būti nenutrūkstamai perduodamas iš vienos teritorijos į kitą.
2028 metais sistemą numatoma integruoti su Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistema bei sąjungininkų naudojamomis duomenų perdavimo platformomis.
Valstybės užsakymas paskelbtas rugsėjo 4 dieną, o paraiškos priimtos iki rugsėjo 14-osios. Šis projektas papildo KAM kuriamą nacionalinį mažosios oro gynybos pajėgumą ir turi padėti aktyviau įtraukti Lietuvos gynybos pramonę bei technologijų kūrėjus.
Valstybės užsakymai yra Gynybos ir saugumo pramonės įstatyme numatyta inovacijų finansavimo priemonė. Ja siekiama Lietuvoje kurti gynybai reikalingas technologijas ir šalyje išlaikyti svarbias technologines kompetencijas.
