Nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigalios nauja Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymo redakcija. Pagrindinės reformos naujovės jau pristatytos: šauktinių amžiaus riba mažinama iki 21 metų (įskaitytinai), tarnyba bus atidedama tik tiems studentams, kurie įstos į aukštąją mokyklą iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą, o tarnybos trukmė diferencijuojama: išlieka 9 mėnesiai, bet gali būti trumpinama iki 6 mėn., o trūkstamų specialybių atstovai atliks 3 mėn. bazinę tarnybą. Studentams numatyta galimybė rinktis trumpesnes specializuotas programas (pvz., JKVM) arba įprastą tarnybą.
Viešai pristatytos tik pagrindinės reformos gairės, tačiau tam tikri svarbūs aspektai liko neaptarti. Daug praktinių klausimų vis dar neturi atsakymų. Būtent šiuos, mažiau išviešintus ir neaptartus aspektus komentuoja advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vyresnioji teisininkė Sandra Mickienė.
Pokyčiai vengiantiems atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą
Pagal ankstesnę įstatymo redakciją tarnybos vengimo prevencijai buvo numatytos tik administracinės ir baudžiamosios atsakomybės priemonės, kurios praktikoje ne visada užtikrino efektyvų karo prievolininkų pareigų vykdymą – dalis karo prievolininkų rinkdavosi sumokėti administracinę baudą ir laukti šaukiamojo amžiaus pabaigos (iki 23 m. įskaitytinai). Naujoji įstatymo redakcija įtvirtino papildomas priemones: šaukiamojo amžiaus riba asmenims, kurie buvo paskirti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jos neatvyko atlikti, padidinta iki 30 metų (įskaitytinai), o tokie asmenys priskirti pirmajai karo prievolininkų grupei, todėl jie bus dažniau ir pirmenybine tvarka įtraukiami į sąrašus. Pasak teisininkės, tai reiškia, kad vengiantiesiems gerokai išauga rizika sulaukti ne tik administracinės, bet ir baudžiamosios atsakomybės.
Papildomos karo prievolininkų skatinimo priemonės
Piniginės išmokos bus mokamos tik tiems karo prievolininkams, kurie bus skiriami atlikti įprastą 9 mėnesių trukmės privalomąją pradinę karo tarnybą arba 3 mėnesių tarnybą, įgiję trūkstamas Lietuvos kariuomenės profesijas. Kaip ir anksčiau išmokų dydis priklausys nuo tarnybos vertinimo (2-4 BSI), tačiau nauja yra tai, kad piniginės išmokos bus didinamos net 3 kartus 7-9 tarnybos mėnesiais tarnybą atliekantiems karo prievolininkams ir 3 mėnesių tarnybą atliekantiems prievolininkams, įgijusiems trūkstamas profesijas.
Taip pat įtvirtinta vairavimo kursų kompensacija: 9 mėnesių tarnybą baigusiems karo prievolininkams bus kompensuojamos B kategorijos kursų išlaidos (iki 10 BSI), jeigu teisė vairuoti įgyta per 12 mėn. nuo tarnybos pabaigos. Seime svarstomas siūlymas kompensaciją taikyti ir A bei C kategorijų kursams, taip dar labiau didinant tarnybos patrauklumą ir motyvaciją.
Pokyčiai darbdaviams
Ankstesnė įstatymo redakcija nereglamentavo situacijų, kai darbdavys išsaugo darbo vietą karo prievolininkui, atliekančiam privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau šis po tarnybos į ją negrįžta. Naujoji redakcija tokiu atveju numato darbdaviui vieno mėnesio subsidiją darbo užmokesčiui. Taip pat keičiasi subsidijos skaičiavimo tvarka. Vietoje anksčiau taikytų 6 mėnesių, subsidija bus mokama proporcingai tarnybos trukmei – už vieną mėnesį tarnybos mokama subsidija 0,67 mėnesio. Be to, ji bus taikoma tik karo prievolininkams, įgijusiems pagrindinį karinį parengtumą, todėl netinkamai tarnybą atlikusiems asmenims subsidija galėtų būti netaikoma.
Šiuo metu dar derinamas Subsidijos privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių karo prievolininkų darbo užmokesčiui mokėjimo tvarkos aprašas, kuriame bus nustatyta subsidijos skyrimo tvarka, reikalaujami dokumentai ir sprendimų priėmimo terminai. Naujovė – subsidijos turėtų būti mokamos ne tik įdarbinus karo prievolininkus, atlikusius nepertraukiamą tarnybą (pvz., 9 mėn.), bet ir tarnybą dalimis (pvz., 160–200 dienų), numatant papildomas subsidijos apskaičiavimo taisykles. Kaip ir anksčiau, subsidija bus taikoma, jei karo prievolininkas įsidarbins ar grįš į darbą per 3 mėnesius nuo tarnybos pabaigos, o subsidijuojama suma sieks iki 100 proc. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų, bet neviršys 1,17 MMA dydžio.
Tai kada 2026 metais bus skelbiamas karo prievolininkų sąrašas?
Nuo 2026 m. įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai pereinama nuo kalendorinių prie metinių karo prievolininkų sąrašų. Tačiau nei įstatyme, nei galiojančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra tiksliai nustatyta, kokį laikotarpį apims metinis sąrašas ir kada jis turi būti sudaromas bei paskelbiamas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šaukimo laikotarpis planuojamas nuo einamųjų metų liepos iki kitų metų liepos, tačiau šis raštas neturi teisės akto galios ir jo nuostatos ne visuomet įgyvendinamos praktikoje.
Vertinant iš kariuomenės perspektyvos, mažai tikėtina, kad 2026 m. sąrašas bus skelbiamas tik liepos mėn., nes tai sukurtų ilgą laikotarpį be šaukimo ir neužtikrintų reikalingų pajėgumų. Pasak AVOCAD teisininkės, tikėtina, kad 2026 m. bus pereinamieji, todėl sąrašas bus paskelbtas sausį, kaip įprasta. Pasak jos, suprantama, jog toks neapibrėžtumas kelia susirūpinimą ir tam tikrų problemų jaunuoliams, todėl rekomenduojama aktyviai stebėti oficialius informacijos šaltinius ir sekti informaciją, susijusią su karo prievolės atlikimu.
Kada, įsigaliojus naujajai įstatymo redakcijai, bus tikrinama 17-mečių sveikata?
Nei įstatymas, nei poįstatyminiai teisės aktai konkrečiai nenustato 17-mečių sveikatos patikrinimo termino. Pačiame įstatyme esančios nuostatos nėra iki galo suderintos, dėl ko kyla interpretacinė kolizija: vienos nuostatos leidžia manyti, kad patikra turi būti atlikta iki įtraukimo į sąrašą, kitos – kad po įtraukimo į sąrašą.
Viešojoje erdvėje skelbta, kad, sulaukęs 17 metų, asmuo turės kreiptis į Karo prievolės tarnybą, pateikti kontaktinius duomenis ir jam bus paskiriama patikros data. Patikrinus sveikatą, jaunuolis sužinos apie savo tinkamumą arba netinkamumą tarnybai. Tinkami asmenys bus kviečiami tarnauti, kai sulauks 18 metų ir baigs vidurinę mokyklą, o netinkami į karo prievolę nebus įtraukiami. Tačiau tokios informacijos nepatvirtina naujoji įstatymo redakcija, kur nurodyta, kad būtent metiniame karo prievolininkų sąraše bus skelbiamas sveikatos priežiūros įstaigos adresas ir data, kada karo prievolininkas privalo atvykti pasitikrinti sveikatos.
Kadangi 17-mečių sveikatos patikros taisyklės taikomos jau nuo 2025 m. sausio 1 d., lieka neaišku, ar bus atliekamos poįstatyminių teisės aktų korekcijos ar tiesiog bus toliau taikomas praktikoje susiformavęs mechanizmas, kai iki įtraukimo į karo prievolininkų sąrašus atliekama tik pirminė 17-mečių sveikatos patikra, skirta dokumentiniu būdu patikrinti ir iš karto eliminuoti asmenis, negalinčius atlikti tarnybos, o fizinė patikra bus atliekama po to, kai karo prievolininkas jau pateks į sąrašą. Vertinant iš finansinių ir žmogiškųjų išteklių perspektyvos, labiausiai tikėtina, kad ir toliau bus taikomas pastarasis mechanizmas. Bet kokiu atveju, toks neapibrėžtumas vertintinas neigiamai, kadangi neužtikrina jaunuoliams laiku prieinamos svarbios informacijos, reikalingos tinkamai planuoti šaukimo į privalomąją karo tarnybą procesą.
Neaiškumai dėl atidėjimo pagrindų
Naujoji įstatymo redakcija išlaikė galimybę atidėti tarnybą, jei ji sukeltų neproporcingą žalą karo prievolininko asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Vis dėlto, šis punktas papildytas kita nuostata, kuri kelia praktinių įgyvendinimo klausimų. Papildomai nustatyta, kad šiems karo prievolininkams privalomoji pradinė karo tarnyba neatidedama, jeigu atliekant įprastą 9 mėnesių trukmės privalomąją karo tarnybą būtų padaryta neproporcinga žala, tačiau žalos būtų galima išvengti, atliekant tarnybą pagal JKVM ar kitas patvirtintas programas.
Tikslas aiškus – siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, tuo pačiu sudaryti galimybes užtikrinti didesnį parengtų karo prievolininkų skaičių. Vis dėlto, atlikus pakeitimus, kyla praktinių klausimų: ar karo prievolininkas privalės pats įrodyti, kad negali atlikti tarnybos ne tik įprasta, bet ir alternatyvia forma, ar tai vertins kariuomenė savo iniciatyva? JKVM programos skirtos studentams ir absolventams, todėl lieka neaišku, kaip būtų taikomas šis pagrindas karo prievolininkams, nepriklausantiems nei vienai iš šių kategorijų.
Be to, atsirado naujas, beveik identiškas atidėjimo pagrindas – karo prievolininkams, kuriems atliekant įprastą 9 mėnesių trukmės tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams, tačiau jos būtų galima išvengti, atliekant tarnybą pagal JKVM ar kitą programą, jeigu einamiesiems metams pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas privalomąją pradinę karo tarnybą pagal minėtas programas atliksiančių karių skaičius.
Visiškai neaišku, kuo pastaroji nuostata praktiškai skiriasi nuo anksčiau aptarto pagrindo (tiek vienu, tiek kitu atveju programos turi būti vykdomos ir skaičius turi būti paskelbtas, norint šiose programose dalyvauti), atitinkamai, kada reikėtų vadovautis vienu, o kada kitu pagrindu.
Tiek JKVM, tiek kitose programos bus nustatytos kvotos – taigi ne visi norintys į jas galės papulti. Kyla klausimas: jeigu dėl objektyvių priežasčių negalintis atlikti tarnybos asmuo paklius į karo prievolininkų sąrašus ir teiks prašymą atidėti tarnybą, bet nei vienoje iš programų nebus vietų, ar tarnyba tokiu atveju jam bus atidedama? Objektyviai vertinant, tarnyba tokiu atveju turėtų būti atidedama, tačiau įstatymo nuostatos aiškių atsakymų nepateikia, todėl kyla interpretacinių neaiškumų. Belieka tikėtis, jog artimiausiu metu poįstatyminiai teisės aktai bus patikslinti, aiškiai atskiriant šių pagrindų taikymo ribas ir pašalinant praktinius neapibrėžtumus.
Tam tikro neapibrėžtumo pastebime ir kalbant apie kitus atidėjimo pagrindus, pavyzdžiui, įstatymas numato, kad tarnyba individualia tvarka atidedama mokiniams, besimokantiems pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas, išskyrus atvejus, kai atitinkamų metų šaukimo metu jie baigs pagrindinio, vidurinio ugdymo ar formaliąją profesinio mokymo programą. Sistemiškai vertinant įstatymo nuostatas atrodytų, kad, jeigu 17-metis, kuris mokosi mokykloje ir tais mokslo metais turėtų baigti mokyklą, jau galėtų pakliūti į šauktinių sąrašus. Tačiau dėl vartojamo termino „baigs“ kyla neaiškumų: jeigu 17-metis būtų įtraukiamas į sąrašą dar iki mokyklos baigimo, tačiau mokyklos nebaigtų, ar šaukimo procedūros jam būtų sustabdytos, kad jis galėtų pabaigti mokyklą? Ar jis būtų priverstas stabdyti mokslus ir pirma atlikti karinę prievolę?
Klausimų kyla ir dėl studentų. Nauja įstatymo redakcija numato, kad tarnyba bus atidedama tik tiems aukštųjų mokyklų studentams, kurie į aukštąją mokyklą įstos iki jų įtraukimo į metinį karo prievolininkų sąrašą. Tačiau įstatymas neapibrėžia, kuris momentas laikomas „įstojimu“ – kvietimo pasirašyti studijų sutartį gavimas, sutarties pasirašymas ar įrašymas į studentų registrą. Objektyviai vertinant, tarp kvietimo ir pasirašymo gal būti vos kelių dienų skirtumas, todėl studentas, kuris gavo kvietimą studijuoti, tačiau nespėjo pasirašyti sutarties, ir studentas, kuris sutartį spėjo pasirašyti, būtų vertinami skirtingai. Duomenų įrašymo į studentų registrą jaunuolis apskritai nekontroliuoja, todėl į studentų registrą laiku gali būti neįrašytas ne dėl savo kaltės.
Teisinis reguliavimas turėtų būti aiškus, kad asmenys galėtų tinkamai planuoti savo ateitį ir aiškiai suprastų savo teises bei pareigas. Todėl tokios neapibrėžtos situacijos neturėtų būti sprendžiamos vien tik remiantis kariuomenei prieinamais vidiniais aktais, o turėtų būti numatytos aiškios taisyklės poįstatyminiuose teisės aktuose, nes būtent tokia yra šių aktų paskirtis. Belieka tikėtis, kad artimiausiu metu bus patikslinta šaukimo tvarka bei kiti įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose visi šie klausimai bus išspręsti.
Pranešimą paskelbė: Živilė Jokimaitė Dolgich, AVOCAD, Advokatų profesinė bendrija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
