Šaltuoju metų laiku – kaip elgtis, jei pakilo temperatūra? Specialistų patarimai ir dažniausios klaidos
Šaltasis sezonas atneša ne tik trumpesnes dienas, bet ir didesnę tikimybę susidurti su karščiavimu. Tai – pirmasis signalas, kad mūsų organizmas kovoja su infekcija. Tačiau kaip elgtis? Kada numušti temperatūrą, o kada leisti organizmui pačiam kovoti? O jei karščiuoja mažylis? Aplinkui tiek daug skirtingų nuomonių, kad pasiklysti labai lengva. Štai ką pataria specialistai, kad išvengtumėte klaidų karščiuojant.
Kada reikėtų imtis veiksmų?
Pasak BENU vaistininkės Dianos Saltanavičienės, karščiavimas yra natūrali organizmo gynybinė reakcija. Jei temperatūra neviršija 38,5°C ir jaučiatės pakankamai gerai, temperatūros mažinti nebūtina. Tačiau, jei termometras rodo 39°C ar daugiau, jaučiatės labai silpnai, vargina galvos ar raumenų skausmai, reikėtų imtis priemonių.
Vaistininkė pabrėžia, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Jei karščiavimas trunka ilgiau nei tris dienas, temperatūra viršija 39°C, atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės sutrikimai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Vaikai ir karščiavimas: kaip elgtis?
Šeimos gydytoja Jūratė Grigė iš Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ pastebi, kad vaikai dažnai geriau toleruoja aukštesnę temperatūrą. Tačiau tėvų nerimas kartais paskatina perteklinį vaistų vartojimą. Svarbu stebėti ne tik temperatūrą, bet ir bendrą vaiko savijautą.
„Jei vaikas vangus, mieguistas, labai irzlus, jei karščiuojant jam skauda galvą ar raumenis, jei kūdikiui mažiau nei trys mėnesiai, tuomet temperatūrą mažinti būtina,” – aiškina J. Grigė. Taip pat svarbu numušti temperatūrą, jei anksčiau vaikui yra buvę traukulių dėl temperatūros, serga lėtinėmis širdies, plaučių ar neurologinėmis ligomis.
Kada vesti vaiką pas gydytoją?
Gydytojos J. Grigės teigimu, nedelsiant kreiptis į medikus reikia, jei vaikas atsisako gerti, nesišlapina, elgiasi neįprastai, sunkiai prabunda. Kūdikių atveju – jei nuolat stipriai arba silpnai ir monotoniškai verkia, dejuoja, atsiranda dusulys, bėrimas, pamėlynuoja lūpos, prasideda traukuliai, oda tampa marmurinė, blyški ar pilkšva.
„Taip pat būtina kreiptis į gydytoją, jei vaikas nuolat vemia, jam labai skauda pilvą, atsiranda kraujo išmatose ar vėmaluose, jei temperatūra viršija 40°C ir vaistai nepadeda,” – priduria J. Grigė. Kitos priežastys kreiptis į specialistus – karščiavimas, trunkantis ilgiau nei tris dienas, neseniai persirgta liga ar operacija, ir jei vaikas nėra paskiepytas pagal vaikų skiepijimo kalendorių.
Ką rinktis: ibuprofeną ar paracetamolį?
Vaistininkė D. Saltanavičienė aiškina, kad paracetamolis veikia centrinę nervų sistemą, todėl efektyviai mažina temperatūrą, galvos, raumenų ir dantų skausmą, bet neturi priešuždegiminio poveikio. Jis dažnai pasirenkamas, jei negalima vartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., turint skrandžio, inkstų ar kraujo krešėjimo problemų).
Ibuprofenas, priklausantis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo grupei, ne tik malšina skausmą ir karščiavimą, bet ir slopina uždegimą. Jis ypač tinka esant ausų, gerklės, sinusų skausmui, dantų skausmui, sąnarių ar raumenų uždegimui. Tačiau ibuprofenas gali dirginti skrandį, todėl jautresniems žmonėms geriau rinktis paracetamolį.
Svarbu žinoti dozes!
Tiek ibuprofenas, tiek paracetamolis yra saugūs, jei vartojami teisingai. Netinkamas ar per ilgas vartojimas gali pakenkti kepenims arba skrandžiui. Vaistininkė D. Saltanavičienė pataria laikytis rekomenduojamų dozių ir intervalų, ibuprofeną vartoti po valgio, o vartojant paracetamolį vengti alkoholio. Taip pat svarbu nenaudoti kelių vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga vienu metu ir atidžiai skaityti sudėtį.
Paracetamolį galima vartoti kas 4–6 valandas, bet ne daugiau kaip keturis kartus per parą.Didžiausia paros dozė suaugusiems – 4000 mg, o vaikams – 10–15 mg/kg. Ibuprofeną patariama vartoti kas 6–8 valandas, ne daugiau kaip 3–4 kartus per parą. Suaugusiems maksimali paros dozė – iki 2400 mg, o vaikams – 5–10 mg/kg.
Natūralios priemonės ir dažnos klaidos
Esant nedidelei temperatūrai, karščiavimą galima palengvinti ir natūraliomis priemonėmis. Svarbu gerti daug skysčių: vandens, silpnos arbatos ar sultinio. Tai padeda išvengti dehidratacijos ir reguliuoti kūno temperatūrą.
Vėsūs kompresai ant kaktos, sprando ar riešų gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, o liepžiedžių ar ramunėlių arbata gali skatinti prakaitavimą. Tačiau, anot vaistininkės, dažna klaida – per šiltas apklostymas, kuris trukdo kūnui atiduoti šilumą, arba šaltos vonios ir trynimas spiritu, galintis sukelti kraujagyslių spazmus. Taip pat klaidinga manyti, kad natūralios priemonės visada gali pakeisti vaistus. Esant aukštai temperatūrai ar blogai savijautai, geriausia rinktis mediciniškai pagrįstą gydymą.
